Lėtinį skausmą kenčia vis jaunesni žmonės

Lėtinis skausmas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-07-21 16:30
Maždaug kas penktas pasaulio gyventojas kasdien kenčia lėtinį skausmą, kuris smarkiai paveikia darbingumą, emocinę būseną. Lėtiniu skausmu gali tapti bet koks ūmus skausmas, atsiradęs dėl traumos, ligų. Tačiau kartais lėtinio skausmo priežastis nėra aiški. Lėtinio skausmo gydymo ir stuburo chirurgijos klinikos „Clinic AGATAS“ skausmo gydytoja, anesteziologė Asta Mažeikaitė portalui manodaktaras.lt pastebi, kad lėtinį skausmą patiria vis jaunesni pacientai. Tam didelės įtakos turi mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba, stresas.

Kas tai yra lėtinis skausmas?

Lėtinis skausmas – skausmas, kuris tęsiasi bent 3 mėnesius. Tai yra nebyli liga, kasdien savo gniaužtuose laikanti per 20 proc. visos pasaulio populiacijos. Tačiau tik 2001 metais Europos Skausmo draugijų federacija lėtinį skausmą įvardijo kaip specifinę sveikatos priežiūros problemą – savarankišką ligą.

Ūminis skausmas pagrįstai laikomas ligos arba pažeidimo simptomu, o lėtinio skausmo specifika yra visiškai kitokia. Jis neatlieka apsauginės funkcijos, o tik lėtai alina žmogaus organizmą, palikdamas žmogų nedarbingu.

Lėtinis skausmas gali pasireikšti įvairiausiose kūno vietose, tačiau dažniausiai darbingo amžiaus pacientai skundžiasi skausmu juosmeninėje ir apatinėje nugaros srityse, pečiuose, kakle, rankose, galvoje. Ir šis skausmas gali visiškai nebūti susijęs su traumomis ar sužeidimais, o išsivystyti pamažu dėl įvairių degeneracinių stuburo reiškinių, netaisyklingo sėdėjimo, laikysenos, neurologinių ar periferinių nervų sutrikimų.

Kokiems žmonėms lėtinis skausmas būdingesnis?

Visame pasaulyje dažniau į skausmo klinikas kreipiasi moterys. Pacientai, kęsdami skausmą, gyvena vidutiniškai 7 ir daugiau metų. Dažniausiai lėtinis skausmas išsivysto vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms.

Tačiau dabar matoma vis ryškesnė tendencija lėtiniam skausmui vystytis tarp jaunų žmonių, vos įkopusių į ketvirtą dešimtį. Tam didžiulę įtaką turi mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba ir sėdimas darbas. Laimei, šiuo atveju užtenka tokių gydymo priemonių kaip kineziterapija, tinkama mityba, meditacija, relaksacija.

Taip pat lėtiniu skausmu skundžiasi profesionalūs sportininkai, kuriems skausmas išsivysto po patirtos ir iki galo neišgydytos sporto traumos. Taip pat – asmenys, patyrę avarijas, susidūrę su onkologinėmis sveikatos problemomis. Na, o dabar matoma naujausia tendencija – pacientai, besiskundžiantys pokovidiniu skausmu.

Kokios dažniausios lėtinio skausmo priežastys?

Bet koks ūmus skausmas gali tapti lėtiniu skausmu. Taigi lėtinio skausmo priežastimi gali tapti patirta trauma, infekcija, gretutinė lėtinė liga. Visais atvejais skausmo pojūtį padidina prasta emocinė būklė, patiriama įtampa.

Taip pat lėtinis skausmas gali pasireikšti ir be aiškios, tiksliai nusakomos priežasties. Ypač jaunesnio amžiaus pacientų lėtinio skausmo atsiradimui didžiulę įtaką turi šiuolaikinis gyvenimo būdas – sėdimas darbas, per mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, netaisyklingas sėdėjimas, netinkamai atliekami judesiai darbo ar sporto metu ir sunkus emocinis fonas – nerimas, depresija. Visa tai stipriai atsiliepia žmogaus sveikatai.

Skausmo gydytoja Asta Mažeikaitė. „Clinic AGATAS“ nuotr.
Skausmo gydytoja Asta Mažeikaitė. „Clinic AGATAS“ nuotr.

Kaip ieškoma lėtinio skausmo priežasties?

Visų pirma, vyksta detalus pokalbis su pacientu. Tam tikslui esame sukūrę specialią anketą su žmogaus kūno siluetu. Anketoje pacientas pažymi skaudamas kūno vietas ir nurodo skausmo kryptį. Pavyzdžiui, esant išvaržai juosmeninėje dalyje, skausmas dažniausiai plinta per koją, ir žmogus ten brėžia skausmo liniją.

Toliau yra svarbu apibūdinti skausmą, remiantis anketoje nurodytais skausmą apibūdinančiais žodžiais, tokiais kaip „aštrus“, „duriantis“, „plešiantis“, „geliantis“. Pagal tai nustatoma, ar skausmas ūminis, t. y. trunkantis iki trijų mėnesių, ar lėtinis, t. y. trunkantis ilgiau.

Galiausiai pacientų prašoma įvardyti, kokiais atvejais skausmas sumažėja: ar pakeitus kūno padėtį, ar esant ramybės būsenai, o gal padeda tik vaistai. Taip pat atsižvelgiama į ankstesnių tyrimų išvadas, nustatoma skausmo priežastis ir šaltinis, tuomet parenkamas individualus gydymo planas.

Kartais priežastis, sukėlusi skausmą, lieka neaiški, todėl organizuojame bendrus multidisciplinininius aptarimus, dalyvaujant kelių sričių specialistams. Paciento būklę įvertina neurologai, neurochirurgai, dietologai, medicinos psichologai ir kineziterapeutai.

Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas, kenčiantis įvairaus pobūdžio skausmą, drąsiai konsultuotųsi su skausmo gydytojais. Norime paneigti stigmas, kad skausmo gydytojai gydo tik invazinėmis priemonėmis. Visada siekiame gydyti skirdami kineziterapiją, masažus, dietologo ar medicinos psichologo konsultacijas, ir tik kraštutiniu atveju imamasi medikamentinių ar invazinių skausmo gydymo metodų. Skatiname ir šeimos gydytojus informuoti apie konsultacijos su skausmo gydytoju galimybę, prieš nukreipiant pacientus pas neurologus ar neurochirurgus.

Kaip lėtinis skausmas gydomas, valdomas?

Sunkiausia keisti pacientų supratimą apie skausmą ir jo gydymą. Deja, dauguma žmonių tiki, kad yra stebuklinga tabletė, kuri išgydys skausmą. Skausmo valdyme labai svarbu aptarti su pacientu jo lūkesčius ir realius tikslus, sudaryti skausmo gydymo planą, pacientą skatinti aktyviai dalyvauti gydymo procese, lankyti kineziterapijos užsiėmimus, nes mankšta yra svarbus elementas viso gydymo metu, taip pat subalansuoti mitybą, sumažinti nervinę įtampą darbo aplinkoje ir asmeniniame gyvenime – iš esmės rūpintis savimi tiek emociniame, tiek fiziniame lygmenyje! Labai svarbu reguliarūs vizitai, o ne „kai skauda“.

Skausmo gydytojas, sudaręs planą, gali paskirti ar rekomenduoti neinvazines skausmo gydymo priemones (fizioterapiją, reabilitaciją, kineziterapiją), medikamentines priemones arba invazinius skausmo malšinimo metodus (trigerinių taškų blokadas, periferinių nervų blokadas, intrasąnarinės injekcijas, krioterapiją ar radiodažnuminę pulsinę terapiją arba nervo destrukciją). Svarbu pažymėti, kad lėtinio skausmo gydymas – tai bendras gydytojų komandos ir paciento pastangų rezultatas.

Su kokiomis problemomis, kasdienybės iššūkiais susiduria pacientai, kenčiantys lėtinį skausmą?

Pacientai, patiriantys lėtinį skausmą, dažniausiai būna pikti, užsisklendę savyje, praradę viltį, nerandantys motyvacijos patys sau padėti. Daugelis jų susiduria šeimos santykių problemomis, depresija, miego sutrikimais, suicidinėmis mintimis, bedarbyste.

Todėl žmogui, kenčiančiam lėtinį skausmą, labai svarbus šeimos, darbdavio ir visos supančios aplinkos palaikymas. Su šiuolaikinės medicinos priemonėmis beveik visais atvejais įmanoma skausmą pažaboti ir vėl grąžinti gyvenimo džiaugsmą, judesio laisvę ir darbingumą.

Užsiregistruoti pas skausmo gydytoją, anesteziologę Astą Mažeikaitę galima ČIA