Lietuvoje sergamumas gripu kol kas mažesnis nei pernai

Gripas / 123rf.com nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2019-12-11 12:00
Lietuvoje, kaip ir Europoje, fiksuojamas žemas sergamumas gripu. Klinikų tinklo „InMedica“ šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič sako, kad iš dalies žemą sergamumą lemia tai, kad daug žmonių šiemet pasiskiepijo nuo gripo. Tačiau sergamumą gripu labai sudėtinga prognozuoti, tad gali būti, kad dar sulauksime sergamumo piko.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šių metų 48 savaitę sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 61,9 atvejų/10 tūkst. Lietuvos gyventojų, kai pernai tuo pačiu metu – 80,7 atvejų/10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pagal paskutinius duomenis, dėl gripo hospitalizuota 10 asmenų – 6 vaikai ir 4 suaugusieji. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Kauno apskrityje, mažiausias – Telšių.

Pasak „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Malgožatos Puzelevič, mažesnį sergamumą gripu šiemet lemia aktyvus skiepijimasis: ­„Mūsų klinikoje turime labai daug pacientų, kurie sakė, kad pernai nesiskiepijo ir susirgo, tai šiemet jau nebenori sirgti. Manau, kad asmeninė patirtis daro labai daug įtakos sprendimui skiepytis. Be to, valstybė šiemet labai gerai padarė, kad nupirko keturvalentę vakciną, kuria galėjome paskiepyti asmenis, įeinančius į rizikos grupes. Tai ir lėmė dideles skiepijimosi apimtis.“

Pasak gydytojos, kol kas neaišku, koks gripo tipas vyrauja Lietuvoje. Pagal ULAC pranešimus, iš 10 hospitalizuotų asmenų tik vienam asmeniui nustatytas B tipo virusas, kuris yra agresyvesnis, sukeliantis daugiau komplikacijų ir mirčių, likusiems nustatytas A tipas, kuris yra švelnesnis. Tačiau gydytoja teigia, kad iš tokios mažos imties daryti išvadų apie šį sezoną vyraujantį gripo viruso tipą kol kas negalima.

Šeimos gydytoja primena, kuo gripo simptomai skiriasi nuo kitų virusinių susirgimų – gripui būdinga staigi pradžia, ūmus galvos, kaulų, raumenų skausmas, aukšta temperatūra. Gripas patvirtinamas greitu testu, paimant mėginį iš nosiaryklės, skiriami priešgripiniai vaistai.

Pasak M. Puzelevič, labai svarbu gydymą pradėti kuo greičiau: „Geriausiai vaistai nuo gripo suveikia per 48-72 valandas nuo susirgimo, po 72 valandų jų veiksmingumas krenta perpus. Jeigu paskiriame vaistus per pirmas 3 paras, efektas labai staigus – kitą dieną karščiavimas sumažėjęs, kaulų, raumenų skausmas sumažėjęs. Pirmą parą galima luktelėti ir pasižiūrėti. Jei labai didelis silpnumas, reikia numušti temperatūrą ir atvykti pas gydytoją, nes greičiausiai tai yra gripas. Nė vienas virusas taip nenusilpnina žmogaus kaip gripo virusas.“

Šeimos gydytoja teigia, kad pasiskiepyti nuo gripo nevėlu, nors gripo sezonas ir prasidėjęs. Taip pat reikėtų nepamiršti kitų profilaktikos priemonių – rankų ir čiaudėjimo higienos, vengti masinio susibūrimo vietų, jei sergamumas gripu yra padidėjęs. Gripas itin pavojingas rizikos grupėms – vaikams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms. Gydytoja ypač ragina nuo gripo pasiskiepyti nėščiąsias, nes gripo vakcina yra saugi ir efektyvi, o nėščiosios, kaip ir kiti į rizikos grupes įtraukti žmonės, skiepijamos nemokamai.

Pas gydytoją registruokitės internetu www.manodaktaras.lt