Lietuvos dietologų draugija reabilituoja angliavandenius?

Dieta / Vida Press nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-06-06 15:40
Ar angliavandeniai yra besąlygiškai atsakingi už lėtinių ligų atsiradimą? Būtina ar priešingai – žalinga iš savo raciono išbraukti angliavandenių turinčius maisto produktus, kaip žmogaus organizmui nereikalingus? Lietuvos dietologų draugija išplatino pranešimą, kuriame dalijasi susirūpinimu dėl televizijos laidoje apie sveikatą „Klauskite daktaro“ pateikiamos esą klaidinančios informacijos, susijusios su angliavandeniais ir riebalais bei ketogenine dieta ir protarpinio badavimo metodu.

Dietologai pastebi, kad yra klaidinga angliavandenius įvardinti kaip nedalomą visumą, nediferencijuojant jų į sudėtinius ir paprastuosius angliavandenius. Taip pat atkreipia dėmesį, jog su angliavandenių gausiais produktais gaunamos ir sveikatai itin palankios maistinės medžiagos: skaidulinės medžiagos, vitaminai, mineralinės ir įvairios bioaktyvios medžiagos būtinos organizmo fiziologiniams procesams užtikrinti.

Deja, pasak dietologų, populiarioje laidoje angliavandenių gausūs maisto produktai yra demonizuojami, o jų eliminavimas iš dietos arba kitaip „angliavandenių atsisakymas“ visuomenėje tampa vienu pagrindinių tariamai sveikatai palankios mitybos siekių ir mitybos būdo etalonų.

„Remiantis šiuolaikinės, įrodymais pagrįstos, medicinos srityje dirbančių mokslininkų sudėliotomis ir šiuo metu galiojančiomis sveikatai palankios mitybos rekomendacijomis, angliavandeniai subalansuotoje dietoje turėtų sudaryti 45–65 procentų viso dienos energijos poreikio, iš jų iki 10 proc. gali tekti pridėtiniams paprastiesiems angliavandeniams arba kitaip vadinamiems cukrams“, – teigiama Lietuvos dietologų draugijos prezidentės dr. Rūtos Petereit išplatintame pranešime spaudai.

Angliavandenių, kaip ir kitų maistinių medžiagų, poreikis turi būti įvertinamas individualiai.

Angliavandenių, kaip ir kitų maistinių medžiagų, poreikis turi būti įvertinamas individualiai. Tarptautinės organizacijos (Pasaulio sveikatos organizacija, Amerikos širdies asociacija ir kt.) nepakankamą skaidulinių medžiagų gausių produktų: grūdų, daržovių, vaisių ir uogų, kiekį dietoje sieja su dažniausių lėtinių ligų: širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto, onkologinių ligų ir nutukimo rizika.

„Sutinkame, kad pridėtinių paprastųjų angliavandenių perteklinis vartojimas susijęs su jau minėtų lėtinių ligų rizika, bet nepritariame, jog tai siejama su visų rūšių angliavandeniais. Todėl nediferencijuotas raginimas atsisakyti angliavandenių arba jų gausių produktų prieštarauja sveikatai palankios ir subalansuotos dietos principams ir tarptautinių organizacijų rekomendacijoms“, – teigiama Dietologų draugijos pranešime.

Nediferencijuotas raginimas atsisakyti angliavandenių  prieštarauja sveikatai palankios ir subalansuotos dietos principams.

2013 – 2014 m. atliktas suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai daržovių ir vaisių vartoja per mažai: kasdien šviežių daržovių valgo tik trečdalis gyventojų, per dieną vidutiniškai suvartojama tik apie 260 g daržovių ir vaisių, o grūdinių produktų kasdien vartoja maždaug kas antras gyventojas. Nustatyta, kad paros maisto racione per mažai angliavandenių – 44,4 proc., bet iš jų per daug cukrų – 12,9 proc. Gyventojai per dieną suvartoja per mažai skaidulinių medžiagų – tik 15,7 g, kurių šaltinis yra augalinės kilmės angliavandenių gausūs produktai.

„Akivaizdu, jog vertinant šiuos rezultatus angliavandenių gausių produktų: grūdų, daržovių, vaisių ir uogų, vartojimas turėtų būti ne dar labiau ribojimas, bet priešingai – skatinamas, akcentuojant sudėtinių angliavandenių ir kitų minėtų medžiagų naudą sveikatai. O raginimas atsakingai vartoti turėtų būti nukreiptas į gamybos eigoje pridėtinių cukrų, tai yra cukraus, medaus, sirupų ir jų gausių produktų bei vaisių sulčių ir koncentratų, ribojimą, tačiau ne cukrų, natūraliai esančių tokiuose produktuose, kaip vaisiai, uogos, daržovės ir grūdiniai produktai“, – teigia Lietuvos dietologų draugija.

Raginimas atsakingai vartoti turėtų būti nukreiptas į gamybos eigoje pridėtinių cukrų bei vaisių sulčių ir koncentratų, ribojimą, tačiau ne cukrų, natūraliai esantį vaisiuose, uogose, daržovėse ir grūdų produktuose.

Medikai susirūpinę, kad visuomenė klaidinama ir dėl riebalų vartojimo. „Formuojama nuomonė, kad riebalų ir sočiųjų riebalų neigiama įtaka sveikatai ir net širdies ir kraujagyslių ligų rizikai bei svoriui yra pervertinta. Raginama ne tik nevengti riebalų ir riebaus maisto, bet netgi jiems teikti pirmenybę“, – rašome pranešime. Prieštaraujama mokslinės literatūros ir tarptautinių organizacijų pateikiamai informacijai sočiųjų riebalų gausius produktus, tokius kaip sviestas, taukai, kokosų riebalai, priskiriant „sveikiesiems“ ar „geriesiems“ riebalams.

Pasak dietologų, pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau mokslinės informacijos kvestionuojančios sočiųjų riebalų neigiamą įtaką širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Dėl ko, tiek tarp specialistų, tiek ir visuomenėje kyla aštrių ginčų apie sočiųjų riebalų gausių produktų vietą sveikatai palankioje ir subalansuotoje dietoje. „Nepaisant atsirandančių naujų mokslinių išvadų, kol kas jos negali būti pateikiamos kaip naujos mitybos rekomendacijos ir turėtų tarnauti tik medicinos bendruomenės ir mokslininkų diskusijoms bei tolimesnių tyrimų plėtrai“, – tvirtina dietologai.

Ketogeninė dieta ir protarpinis badavimas

Pranešime taip pat rašoma, kad dirbdami klinikinį darbą pastaraisiais metais dietologai vis dažniau susiduria ne tik su pacientais, kurie, įkvėpti laidoje „Klauskite daktaro“ pateikiamos informacijos, „atsisako angliavandenių“ ir pirmenybę teikia riebesniam maistui, bet ir su tokiais, kurie imasi protarpinio badavimo metodo ar ketogeninės dietos. Reikia paminėti, kad šiuo metu yra reikšmingų moksliniais klinikiniais tyrimais pagrįstų duomenų apie ketogeninės dietos įtaką atsparios gydymui epilepsijos valdymui.

Nepaisant to, kad ketogeninės dietos mokslinių tyrinėjimų erdvė plečiasi net už neurologijos mokslo ribų, kol kas atspari gydymui epilepsija yra vienintelė būklė rutininėje klinikinėje praktikoje, kurios atveju, prižiūrint gydytojų neurologų ir gydytojų dietologų komandai, ji yra taikoma. Dietologų draugija akcentuoja, kad pateikiama klaidinanti informacija apie ketogeninės dietos taikymą ne dėl epilepsijos valdymo, bet kitais sveikatos tikslais. Iš laidoje pateikiamos informacijos gali susidaryti įspūdis, jog įvairiais sveikatos tikslais taikomi tiek ketogeninė dieta, tiek protarpinio badavimo modelis yra moksliškai pagrįsti ir besąlygiškai saugūs.

„Pastaraisiais metais visuomenėje itin madingomis tapusias ketogeninę dietą ir protarpinio badavimo modelį galima priskirti „kaprizo“ dietoms. Tokios dietos patrauklios, nes pateikiamos kaip daug žadančios bei universalios vengiant įvardinti galimas pasekmes, pasižymi paslaptingu novatoriškumu bandančiu atsigręžti į lengviau suprantamą tariamą pirmykščio žmogaus mitybos pradą. Be to, atsitiktinės patirtys ir subjektyvios sėkmės istorijos, neretai susiję su visuomenėje gerai žinomais žmonėmis, suteikia šioms dietoms dar didesnį populiarumą.

Norime pabrėžti, kad mitybiniu požiūriu tiek ketogeninė dieta, tiek protarpinis badavimas yra nesubalansuotos mitybos modelio pavyzdžiai. Todėl jie gali sukelti organizmui reikalingų pagrindinių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo riziką bei su tuo susijusius ūminius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. Ketogeninė dieta gali sąlygoti skysčių ir elektrolitų, gliukozės, kraujo riebalų, šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimus. Taip pat gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimų, inkstų akmenligės, anemijos, osteopenijos, kepenų suriebėjimo, ūminio pankreatito, kardiomiopatijos, seleno ir įvairių vitaminų trūkumo bei su tuo susijusių sveikatos sutrikimų riziką ar net pavojų gyvybei. Nepaisant to, kad kai kurie ketogeninės dietos mokslinių tyrimų rezultatai nuteikia optimistiškai, kol kas reikalingi tolimesni ne tik preklinikiniai, bet ir klinikiniai tyrimai siekiant išaiškinti šios dietos fiziologinius mechanizmus, įtaką ligų patogenezei, dietos galimas pasekmes ir ilgalaikes išeitis.

Laidose itin dažnai minimas protarpinio badavimo metodas yra dar mažiau moksliškai ištyrinėtas mitybos būdas, o žinios apie jo pritaikymą sveikatinimo tikslais itin skurdžios. Nors preklinikinių tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog protarpinis badavimas gali turėti teigiamą poveikį įvairių lėtinių ligų eigai, bet klinikinių tyrimų, pagrindžiančių teigiamą poveikį sveikatai, šiuo metu nėra pakankamai. Taip pat nėra žinomos ilgalaikės šio mitybos būdo pasekmės žmogaus sveikatai“, – rašoma Lietuvos dietologų draugijos pranešime.