Maudynių sezonas atidarytas – kaip išvengti ausų uždegimo?

Maudynės ežere. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-06-16 21:26
Maudynės – vasaros malonumas, kurį mėgsta daugelis. Vasarą visgi ne vienam tenka kreiptis į medikus dėl varginančio ausų skausmo, kuris neretai kyla po maudynių. Ką reiškia posakis plaukiko ar banglentininko ausis, kas lemia, jog vieni žmonės labai dažnai suserga ausų uždegimu, o kiti visai neserga, kalbame su gydytoja otorinolaringologe Austėja Pečeliūniene.
Gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė.
Gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė.

Teko girdėti apie „plaukiko ausis“ – taip vadinamą ausų uždegimą, ar jis pavojingas, kaip gydomas?

„Plaukiko ausis“ – tai išorinės ausies klausomosios landos uždegimas. Įprastai jis atsiranda dėl susidariusių palankių sąlygų bakterijoms daugintis. Pavyzdžiui, pasimaudžius ir ausų gerai neišsausinus, landoje užsilaiko drėgmė, kuri kartu su šilta oro temperatūra sudaro labai geras sąlygas daugintis bakterijoms. Būtent dėl to šio uždegimo atvejų padaugėja vasaros metu prasidėjus maudynių sezonui. Įprastai ši būklė nėra labai pavojinga ir dažniausiai užtenka vietinio gydymo: ausis išvaloma, priklausomai nuo sukėlėjo, skiriami antibiotikų ar priešgrybeliniai tepalai/lašai į ausis. Jie derinami su priešuždegiminiais preparatais, landos rūgštingumą (pH) keičiančiais lašais. Jeigu skauda, skiriami skausmą malšinantys preparatai. Didesnės bėdos prasideda, kai išorinis otitas negydomas. Tuomet jis gali užsitęsti ar išplisti į aplinkines struktūras, lemti sudėtingesnes komplikacijas.

Norėčiau pabrėžti, kad ūminis išorinės klausomosios landos uždegimas ir ūminis vidurinis ausies uždegimas (ūminis vidurinis otitas) yra dvi skirtingos ligos, nors pacientai neretai jas painioja ir vadina bendru pavadinimu: ausies uždegimu. Nors abi ligos gali pasireikšti ausies skausmu, prastesne klausa, tačiau jų atsiradimo priežastys ir gydymo taktika skiriasi. Ūminis vidurinis otitas skirtingai nei išorinės klausomosios landos uždegimas apima už būgnelio esančią vidurinę ausį (būgninę ertmę) ir dažniausiai atsiranda dėl skirtingų priežasčių nulemtos klausomojo vamzdžio patologijos (pvz. virusinės infekcijos ar alergijos sukelto uždegimo) ar bakterinės infekcijos patekimo iš nosiaryklės į vidurinę ausį, o ne dėl išorinės klausomosios landos uždegimo.

Koks vaidmuo čia tenka sierai? Kaip dažnai reikia valyti ausis, o gal geriau kreiptis į medikus?

Tam kad liktų švari ir apsisaugotų nuo infekcijos išorinė klausomoji landa turi savo natūralius gynybinius mechanizmus. Kartu su siera iš ausų pasišalina nešvarumai, negyvos ląstelės. Ausies sierą gaminančios ląstelės sukuria ploną sluoksnį, nepralaidų vandeniui, o silpnai rūgštinis sieros pH taip pat savo ruožtu sukuria nepalankią aplinką bakterijoms daugintis. Valydami ausis krapštukais, ar krapštydami pirštais galime pažeisti natūralų odos barjerą ir atverti kelią infekcijai. Tai neretai tampa išorinio otito priežastimi. Dėl ausies kamščio pašalinimo geriau kreiptis į gydytoją.

Ne visi maudynių mėgėjai patiria ausų skausmus, suserga uždegimu, kas tai nulemia? Gal yra kažkokių rizikos veiksnių? Kaip apsisaugoti?

Išorinės klausomosios landos natūraliai apsaugai nuo ligų sukėlėjų svarbi gera landos odos būklė, taip pat pati išorinės ausies struktūrų forma (ypač kramslio ir ausies landos forma). Prie reikšmingų rizikos veiksnių, sutrikdančių natūralią ausies landos odos apsaugą priskiriamos įvairios odos ligos (pvz. psoriazė, dermatitas), alerginės odos reakcijos (didesnis jautrumas plaukų kosmetikai, papuošalams), landos odos nubrozdinimai (ausų krapštymas, ausinių, klausos aparatų dėvėjimas), sisteminės ligos, keičiančios ausies sieros rūgštingumą (pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, sieros ph tampa mažiau rūgštinis).

Imunodeficitinės būklės gali turėti įtakos ligos eigai – lemti sunkesnę uždegimo formą ar net piktybinio išorinio otito išsivystymą. Aplinkos sąlygos taip pat turi reikšmės – uždegimui palankesnis šiltas, drėgnas klimatas. Klaidinga manyti, kad išorinis otitas gali atsirasti tik maudantis užterštame vandenyje. Baseine esantis vandens ir chloro mišinys paverčia vidinę ausies terpę šarmine ir sukuria taip pat geras sąlygas bakterijų ir grybelių augimui.

Norint apsisaugoti, visų pirma reikėtų dėvėti specialius ausų kamštukus, apsaugančius ausį nuo vandens. Po maudynių susikaupusį vandenį rekomenduojama pašalinti pakreipus galvą į vieną ir kitą šoną, o jeigu įmanoma, rekomenduojama ausis išdžiovinti silpna šilta feno srove. Ausų reikėtų nekrapštyti nei pirštais, nei ausų krapštukais, galima pavalyti švariu rankšluosčiu. Kai kada gali būti naudojami lašai su alkoholiu, padedantys greičiau išdžiovinti ausies landą ar landos ph rūgštinantys lašai į ausis, tačiau tik tais atvejais, kai žinoma, jog ausies būgnelis nėra pažeistas. Jei dėvite klausos aparatus juos dėkite tik į sausas ausis. Sveikstant nuo išorinio otito rekomenduojama ausis saugoti nuo vandens bent 2 savaites. Profesionaliems vandens sportininkams taip pat nerekomenduojama grįžti į sportinį režimą, kol ausis pilnai nesugijusi (taikant visas gydymo ir profilaktines priemones ne anksčiau kaip po 5-7 parų). Klausos aparatų reikėtų nedėvėti kol jaučiamas ausies landos skausmingumas ar ausis šlapiuoja.

Mergina ant banglentės / Vida Press nuotr.
Mergina ant banglentės / Vida Press nuotr.

Vandens sporto atstovams ausų uždegimas kartais tampa nuolat atsikartojančia liga. Kas yra „banglentininko ausis“?

Dėl dažno kontakto su šaltu vandeniu ir vėju, pavyzdžiui plaukiojant banglente, vandens slidėmis,  stimuliuojamos išorinės klausomosios landos kaulinės ląstelės ir tai lemia daugybinių kaulinių išaugėlių ausies landoje, dar vadinamų ekzostozėmis, susidarymą. Ši būklė istoriškai vadinama banglentininko ausimi, nes dažniausiai pasitaikydavo banglentininkams, plaukiojantiems šaltose vandens srovėse. Pastaruoju metu ir Lietuvoje itin populiarėja tokios sporto šakos kaip jėgos aitvarai, vandens slidės, tad problema aktuali ir mūsų šalyje.

Dėl minėtų kaulinių išaugų susiaurėja ausies landa, sutrinka natūrali sieros migracija, sunkiau pašalinamas po maudynių susikaupęs vanduo, tad tai lemia dažnesnius ausies uždegimus. Nors ekzostozių augimas lėtas, ilgainiui būklė linkusi progresuoti, kaulinės išaugos didėja, kol landa gali būti visiškai užblokuota, tad prevencinėmis priemonėmis verta susirūpinti iš anksto, kol pakitimai dar neatsiradę ar minimalūs. „Banglentininko ausies“ galima išvengti naudojant nepralaidžius vandeniui ausų kištukus, plaukimo kepuraitę, taip pat dėvint tam pritaikytą kostiumą dengiantį galvą, specialų šalmą.

Jeigu po maudynių ne tik užgula ausį, bet ir ima ją mausti, tekėti pilkšvos išskyros – tai labai pavojinga? Kada kreiptis į gydytoją?

Esant tokiems simptomams neabejotinai patarčiau kreiptis į gydytoją. Įprastai nekomplikuoto uždegimo pradžioje būna tik nedidelis niežulys, diskomfortas, o išskyros iš ausies, dažniausiai skaidrios, bekvapės. Ilgainiui simptomai tampa sunkesni, skausmas varginantis, suprastėja klausa, landa paburksta, susiaurėja, taip pat gali varginti ir intensyvesnė sekrecija iš ausies. Jei uždegimas iškart prasideda labai intensyviai, teka gausi sekrecija iš ausies tai gali būti ir kitų ligų požymis, pavyzdžiui, komplikuoto vidurinio otito, ar sunkios eigos išorinio otito požymis. Kreiptis į gydytoją reikėtų vos pajutus pirmuosius simptomus, o neatidėliotina pagalba reikalinga jei jaučiamas didelis skausmas, pakyla temperatūra.

Ausų skausmas vienas stipriausių ir nemaloniausių, dažnai vargina mažus vaikus. Ar yra liaudiškų priemonių, kurios padėtų jį nuslopinti?

Nežinant tikros ausies skausmo priežasties patarčiau neskubėti lašinti į ausį vaistų ar namie randamų žolinių preparatų savo nuožiūra. Jei skausmas itin varginantis, rekomenduojama vartoti paraceptamolį ar ibuprofeną, dažniausiai to pakanka skausmui numalšinti. Vaikams kur kas dažniau nei išorinis otitas pasireiškia vidurinis ausies uždegimas. Šiuo atveju gali būti trūkęs ir būgnelis, tad iškyla rimta ototoksinio vaistų poveikio grėsmė. Netinkami antibiotikų lašai ar kiti preparatai pro būgnelio pažeidimą gali pasiekti vidurinės ir vidinės ausies struktūras ir negrįžtamai pažeisti klausomąsias ląsteles.

Praktikoje ne kartą yra tekę iš ausies traukti įvairius svetimkūnius: lauro lapus, alijošių, česnaką ar pan. Tokios priemonės, nors iki šiol naudojamos žmonių, tikrai nėra veiksmingos skausmo malšinimui, ar ausų uždegimo gydymui.