Menopauzė
Menopauzė / Shutterstock nuotr.

Menopauzė nėra priežastis nebesilankyti pas ginekologą

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2020-09-22 21:31
Menopauzė įvyksta 45-55 m. moters amžiuje. Jos pradžios laikas susijęs su paveldėtais genais ir gyvenimo būdu. Svarbi mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, aplinkos kenksmingi faktoriai, persirgtos ligos, chirurginis, spindulinis gydymas ir chemoterapija. Menopauzė nustatoma, kai praeina 12 mėnesių nuo paskutinių menstruacijų.
Ginekologė Olga Bogdonovienė sako, jog kiekviena moteris, kuri rūpinasi savo sveikata, turi ir toliau lankytis pas gydytoją, nes išsivysčiusi moteriškų hormonų estrogenų stoka gali ne tik sukelti menopauzinio sindromo simptomus, bet šiame amžiaus tarpsnyje prasideda ir kitos ligos.

Ginekologė Olga Bogdonovienė

Ginekologė Olga Bogdonovienė

Kokie simptomai byloja apie prasidedančią menopauzę?

Menopauzinio sindromo simptomai yra įvairūs, visi jie susiję su moteriško hormono estradiolio trūkumu. Simptomai skiriami į ankstyvuosius, tarpinius ir vėlyvuosius. Ankstyvieji: karščio bangos, prakaitavimas, širdies plakimai, galvos skausmai ir svaigimas, nualpimas, kraujospūdžio kitimai, šalčio krėtimas – nustatomi apie 80 proc. moterų ir vidutiniškai tęsiasi apie 7 metus. Anksti gali pasireikšti ir psichologiniai simptomai: depresija, dirglumas, mieguistumas, nemiga, sutrikusi atmintis, koncentracijos stoka, energijos trūkumas, sumažėjęs lytinis potraukis, panikos priepuoliai.

„Daugelis jų yra tikrai nemalonūs pojūčiai, nereikia kankintis, juk galime fitoterapiją, o jeigu moteris jaučiasi visai blogai, yra ir pakaitinė hormoninė terapija, tai tikrai gali palengvinti simptomus ir gerokai pagerinti gyvenimo kokybę“, – sako gydytoja ginekologė.

Makšties sausumas, skausmingi lytiniai santykiai, šlapinimosi sutrikimai, odos senėjimas, kaulų, raumenų, sąnarių skausmai – tarpiniai simptomai – diagnozuojami apie 45 proc. moterų ir dažniausiai atsiranda 3-5 pomenopauziniais metais. „ Jeigu moterys yra vis dar lytiškai aktyvios, tai jas labai vargina makšties sausumas. Konsultuojame, kokias naudoti priemones. Yra ir žvakučių, ir kremų, skirtų drėkinimui. Dabar labai populiarėja procedūros, kai suleidžiamas heluronas ir pan. Todėl geriau kreiptis į gydytoją, o ne kankintis, nes moterį gali labai varginti lytiniai santykiai“, – sako gydytoja ginekologė O.Bogdonovienė.

Moteriškų hormonų stoka sukelia odos plonėjimą, raukšlėjimąsi ir gleivinių atrofiją, mažėja raumenų masė, silpnėja jų tonusas, vyksta riebalinė degeneracija. Vėlyvųjų simptomų grupei priklauso osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos bei senatvinė silpnaprotystė.

Kiek dažnai lankytis pas ginekologą?

„Lankytis reikia, nes šiame gyvenimo periode prasideda kitokios ligos. Tai ir miomos, cistos, gimdos polipai. Kol procesas vyksta, tęsiasi nereguliarūs kraujavimai, keičiasi gimdos gleivinė, išvešėja, susiformuoja gimdos polipai, tai dažna problema, kuriai nustatyti būtinas ultragarsinis tyrimas. Ne viską galima nustatyti apčiuopos būdu“, – sako medikė.

Kai praeina daugiau negu metai, jeigu nėra nusiskundimų, tikrai galima lankytis pas ginekologą kartą metuose ar net kartą per du metus.

„Reikia stebėti vidinį gimdos sluoksnį, nes kartais visai be jokių simptomų auga gimdos polipai, išvešėja gimdos gleivinė, kuri gali būti piktybinė, tyliai ir nepastebimai, kartais ir diagnozuojame visiškai atsitiktinai. Todėl kontrolė ir reguliarus apsilankymas pas specialistą gali apsaugoti nuo ligos įsisenėjimo. O jeigu prasideda kraujavimas, po metų, kai jau yra menopauzė, tai visada yra įspėjimas apie vėžio riziką. Ypač moterims, kurios turi antsvorio, turi padidintą kraujo spaudimą, ir dar diabetą. Tai yra auksinė trijulė, kuri vėžiui labai patinka“, – įspėja gydytoja ginekologė O.Bogdonovienė.

Todėl tikrai verta ateiti pasitarti ir tuo pačiu pasitikrinti, ar nėra kokių pavojingų ligų užuomazgų.

Ar hormoninė pakaitinė terapija tinka visoms moterims, net ir rūkančioms? Ginekologė O.Bogdonovienė siūlo įvertinti visas aplinkybes.

„Menopauzė yra norma, ji ateina visoms moterims. Bet jeigu prasideda sindromas, blogai jaučiasi, nemiega, blogėja atmintis, tampa labai nervinga, tada verta pagalvoti. Aišku, prieš tai reikia įvertinti visus rizikos faktorius, kad nebūtų gretutinių ligų, aukšto kraujospūdžio, geras kraujo krešėjimas, širdies kardiograma nerodytų pakitimų, būtinai turi būti atlikta mamograma, geriau, kai šeimoje nebūta ankstyvų infarktų, insultų ir, žinoma, geriau, kad būtų mažiau rūkanti moteris“, – sako gydytoja ginekologė. Pasak medikės, jeigu moteriai yra įdėta hormoninė spiralė, tai žymiai lengviau yra skirti pakaitinę hormoninę terapiją.

Užsiregistruoti pas gydytoją ginekologę Olgą Bogdonovienę GALIMA ČIA.