Menopauzė nuostabi tuo, kad atėjus šiam laikui viskas atrodo daug paprasčiau. Shutterstock nuotr.

Menopauzė – tai laikas keisti gyvenimo įpročius

Autorius: manodaktaras.lt | Publikuota: 2019-05-23 15:07
Vidutinė Europos Sąjungos moters gyvenimo trukmė – maždaug 80 metų. Vidutinė klimakterinio amžiaus pradžia – apie 51-ieji metai. Taigi klimakteriniu laikotarpiu moteris gyvena kone trečdalį savo metų. Menopauzė – ne senatvė. Tai brandus gyvenimo ruduo ir užtarnauta galimybė moteriai daugiau laiko skirti sau.

Menopauzė – klimakso dalis

Klimaksas (graikų kalbos žodis klimax – laiptai; dar vadinamas klimakteriniu laikotarpiu) – tai gyvenimo laikotarpis, pasižymintis fiziologiniais pokyčiais organizme, susijusiais su dauginimosi funkcija. Tai pereinamasis amžius nuo lytinės brandos pabaigos iki senatvės pradžios. Moters klimaksas prasideda apie 47–48 gyvenimo metus, vidutiniškai trunka 1,5–2 metus. Ankstyvas klimaksas yra iki 40 metų, vėlyvas – po 55 metų amžiaus.

Skiriamos trys klimakso stadijos:

· premenopauzė (prasideda tarp 40-45 metų ir trunka tol, kol išnyksta mėnesinės);

· menopauzė (mėnesinių išnykimas, tarp 45-52 metų);

· postmenopauzė (prasideda išnykus mėnesinėms).

Menopauzė (graikų kalbos žodis meno – mėnesinės + pause – nutrūkimas) – tai moters mėnesinių ir tuo pačiu – vaisingumo išnykimas. Šis laikotarpis prasideda apie 45–55 metus (vidutiniškai 50-51 metų) ir yra sąlygojamas susilpnėjusios kiaušidžių funkcijos.

Menopauzės simptomai vargina bene pusę moterų

Tuo metu moters organizmas persitvarko, pakinta hormonų veikla – kiaušidės nustoja gaminusios estrogenus. Menopauzė kaip tokia yra mėnesinių išnykimas, tačiau pereinamoji fazė, trunkanti nuo pusės iki penkerių metų (kuomet pakinta hormonų aktyvumas), vadinama klimaksu, kuris prasideda dar prieš menopauzę bei trunka keletą metus po jos (nors kartais, kaip minėta anksčiau, klimaksas ir menopauzė yra tapatinami).

Klimakso metu moterį gali kankinti įvairūs negalavimai (pila prakaitas, parausta veidas, kaklas, viršutinė liemens dalis, stipriau plaka širdis, svaigsta galva, padidėja dirglumas ir pan.), dažnesni nuotaikos svyravimai, depresija, nerimas, koncentracijos stoka, padidėja bendras jautrumas. Moters ciklas kinta: būna tai per trumpas, tai per ilgas. Šiuo laikotarpiu (dėl hormonų pokyčių) stebimi, prasideda ar pasunkėja kai kurių ligų simptomai (širdies kraujagyslių ligos, osteoporozė, makšties sausumas, šlapimo nelaikymas). Organizmui prisitaikius šie reiškiniai aprimsta arba visiškai praeina.

Klimakteriniams reiškiniams išvengti gydytojai gali skirti pakaitinę hormonų terapiją – tai specifiniai hormoniniai vaistai, kurie palaiko hormoninį moters organizmo ciklą.

Menopauzė nustatoma paprastai tik po to, kai ji įvyko – praėjus maždaug metams po paskutinių mėnesinių. Kartais (maždaug 1 proc. atvejų) menopauzė gali būti labai ankstyva, kai kiaušidžių funkcija susilpnėja jau apie 40 gyvenimo metus.

Menopauzė: laikas keisti gyvenimo įpročius ir sąmoningai mėgautis malonumais

Išsiaiškinę, kas yra klimaksas ir išskyrę vieną jos etapų – menopauzę, galime teigti, jog tai neišvengiamas gyvenimo etapas, su kuriuo verčiau susitaikyti nei kankintis galvojant, kad gyvenimas baigiasi.

Kol vaikai buvo maži, kol rūpesčių kėlė problemos darbe ir nesusipratimai šeimoje, galima sutikti, kad laiko sau tikrai pritrūkdavo. Menopauzė nuostabi tuo, kad atėjus šiam laikui viskas atrodo daug paprasčiau. Nugyventi metai, įgyta patirtis ir išmintis visas problemas paverčia menkais trukdžiais, kuriuos nesunku pašalinti.

Taigi, lieka laiko sąmoningiems malonumams: galite dažniau susitikinėti su draugėmis, rasti bendraminčių, besidominčių sveika gyvensena, lankytis jogos, pilates, kvėpavimo užsėmimuose, vaikščioti po parodas, teatrus, važinėti po kelionės, daugiau laiko praleisti gryname ore.

Tik pabandykite, ir organizmas jums pritars. Pradėjusios sveikai maitintis, nė nebenorėsite grįžti prie senų įpročių. Suvokusios naudingų produktų svarbą protu, džiaugsitės valgydamos ankštines bei žalialapes daržoves, vaisius, sėklas, grūdus, riešutus, gerdamos natūralias šviežiai spaustas sultis, kartais pasimėgaudamos riebios žuvies kepsniu.

Be to, pasibaigus menopauzei galėsite džiūgauti: pagaliau nustos svaigti galva, nebevargins nevalingas prakaitavimas bei nuotaikų kaita, pasibaigs mėnesinės, pagaliau - galėsite mylėtis, nebijodamos pastoti.

Štai čia ir prisikasėme prie straipsnio įžangoje minėtų žodžių, kodėl apie moterų menopauzę nevengia kalbėti vyrai. Taip, tai yra todėl, kad menopauzės amžiaus sulaukusios dailiosios lyties atstovės yra ne tik protingos ir išmintingos, jos neišsisukinėja nuo sekso prisidengdamos galvos skausmais. Šio amžiaus moterims atsiskleidžia (iki šiol dažniausiai dėl baimės pastoti) tramdomas seksualumas.