Metastazės galvos smegenyse; onkologinės ligos / Shutterstock nuotr.

Metastazės galvos smegenyse gydomos, taikant naują radiochirurgijos metodą

manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-08-14 14:53
Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įdiegta nauja – HyperArc™ – stereotaksinės radiochirurgijos metodika, kuri jau taikoma gydant metastazes galvos smegenyse. Naujuoju metodu gydomi onkologiniai pacientai, o NVI specialistai, kaupdami klinikinę patirtį, planuoja prisijungti ir prie tarptautinių klinikinių tyrimų.

„Metastazės galvos smegenyse yra dažniausia intrakranijinė, t.y. galvos smegenų patologija, kuri gydoma stereotaksine spinduline terapija. Šio gydymo metodo pagrindinė ypatybė – staigus dozės gradiento mažėjimas, dėl kurio vienos frakcijos metu įmanoma realizuoti didesnes kartines dozes nei įprasta ir kartu apsaugoti nuo pažeidimo greta esančius sveikus audinius“, – sako NVI gydytoja onkologė radioterapeutė Rita Steponavičienė.

Gydytoja onkologė radioterapeutė Rita Steponavičienė

Gydytoja onkologė radioterapeutė Rita Steponavičienė

Progresuojant ligai gali išsivystyti metastazės 

Manoma, jog 20–40 proc. pacientų, sergančių onkologine patologija, išsivysto metastazės galvos smegenyse. Dažniausiai metastazės galvos smegenyse aptinkamos pacientams, sergantiems išplitusia melanoma, plaučių ir krūties vėžiu. 

Pasak gydytojos onkologės radioterapeutės R.Steponavičienės, nustačius pavienius židinius galvos smegenyse, skiriamas radiochirurginis gydymas, todėl labai svarbu kuo anksčiau įtarti bei nustatyti metastazes.

„Šiuo metu naujausia HyperArc metodika buvo skirta šešiems pacientams, kurie po taikyto radiochirurginio gydymo toliau tęsia sisteminę terapiją. Progresuojant ligai, metastazės galvos smegenyse aptinkamos 40–60 proc. melanoma, 20–45 proc. nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu ir 5–30 proc. krūties vėžiu sergančių asmenų. Taip pat reikia paminėti pacientus, sergančius inkstų bei kolorektaliniu vėžiu, jiems  metastazės galvos smegenyse išsivysto 1–16 proc. atvejų“, – sako gydytoja. 

Stereotaksinė radiochirurgija pagerina išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę

Ligonių išgyvenamumo trukmė ir kokybė priklauso nuo tikslaus švitinamo tūrio parinkimo, gautos suminės dozės, sveikų audinių ir organų apsaugos nuo spindulių.

„Nuodugnus ligonio ištyrimas ir tikslus  ligos išplitimo įvertinimas yra svarbiausias etapas planuojant spindulinį gydymą. O gydymo realizavimui reikalinga moderni dozimetrinio planavimo ir skaitmeninės informacijos perdavimo sistema, didelės energijos nuotolinio spindulinio gydymo aparatas, leidžiantis generuoti įvairią energiją ir suteikiantis galimybę atlikti spindulių pluošto dinaminį formavimą“, – sako vyresnysis medicinos fizikas dr. Jonas Venius.

Dr. Jonas Venius

Dr. Jonas Venius

Naujausia metodika, kuri klinikinėje praktikoje vis dažniau taikoma, gydant galvos smegenyse diagnozuojamus, vadinamuosius intrakranijinius susirgimus – HyperArc™ (HA, Varian Medical System) stereotaksinė radiochirurgija.

„Palyginus su anksčiau taikytais radiochirurgijos būdais, šis gydymo metodas turi daug privalumų: pacientui užtikrinama patogesnė imobilizacija, sparčiau ir kokybiškiau sukuriamas dozimetrinis planas, taip pat yra galimybė gydymą realizuoti keliose plokštumose (nekoplanariniais laukais) be papildomų laiko sąnaudų“, – sako gydytoja onkologė radioterapeutė R.Steponavičienė.

Pasak medicinos fiziko dr. J.Veniaus, planuojant ir atliekant šį sudėtingą gydymą, reikia sinchronizuoti daugybę besisukančių ir judančių dalių: „Būtina atsižvelgti į stalo postūmį ir pasukimą, greitintuvo korpuso, kolimatoriaus sukimosi ir daugialapės diafragmos judesius. Anksčiau toks planavimas, plano verifikavimas ir realizavimas užtrukdavo itin daug laiko, atsirasdavo galimų gydymo paklaidų, taip pat sunkiau buvo užtikrinamas patogumas pacientui ir gydymo realizavimo saugumas. Dėl šių faktorių nekoplanarinė rotacinė moduliuojamo intensyvumo spindulinė terapija galėjo būti atliekama tik nedaugeliui pacientų“.

„HyperArc™ yra itin šiuolaikiškas intrakranijinių taikinių švitinimui skirtas radiochirurginis sprendimas. Panaudojant unikalius matematinius modelius ir algoritmus, optimizuojamas ne tik dozimetrinis pasiskirstymas audiniuose, bet ir pati realizavimo procedūra, o tikslus dozimetrinis plano kokybės įvertinimas yra pateikiamas jau plano kūrimo eigoje. Kadangi visa švitinimo procedūra tapo automatizuota, siekiant užtikrinti didelį tikslumą ir neprarasti realizavimo greičio prieš procedūrą jau yra įvertinamos ir sumodeliuojamos atskirų linijinio greitintuvo dalių judėjimo trajektorijos, todėl realizavimo metu to daryti jau nebereikia. Maža to – visi įrangos pasukimai ir paciento pozicionavimas atliekami automatiškai, taip sutaupant laiko ir užtikrinant dar didesnį tikslumą“, – sako dr. J.Venius.

Nacionalinio vėžio instituto informacija