Mikrochirurgė įspėja apie akių ligą, gresiančią apakimu

Ankstyvoji ar vidutinė amžinės geltonosios dėmės degeneracijos stadija dažnai yra besimptomės. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-02-24 10:14
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija yra su amžiumi vis dažniau atsirandantys pakitimai geltonosios dėmės srityje. Ši liga – dažniausia apakimo priežastis išsivysčiusiose šalyse ir gali būti pirmasis veiksnys, apribojantis sveiką, aktyvų ir darbingą vyresnį žmogų.

Geltonoji dėmė – tai centrinė akies tinklainės sritis, iš kurios informacija apie šviesą perduodama į smegenis ir ten suvokiama kaip centrinis matymas. Ji anatomiškai prisitaikiusi surinkti kuo tikslesnę informaciją. Būtent geltonosios dėmės centre nerastume tokių šviesą užstojančių struktūrų, kaip kapiliarai, bet čia yra didžiausia fotoreceptorių koncentracija.

Simptomai pastebimi tik vėlyvojoje stadijoje

Anot akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos mikrochirurgės Linos Krėpštės, ankstyvoji ar net vidutinė amžinės geltoniosios dėmės degeneracijos stadija dažnai yra besimptomės. 

„Tikrinant regą, pacientas gali turėti nusiskundimų dėl suprastėjusio matymo, bet tai retai pastebima kasdieniame gyvenime. Simptomai jaučiami, kai amžinės geltonosios dėmės degeneracija išsivysto į vėlyvąją stadiją. Yra kelios jos formos – neeksudacinė (sausoji) ir eksudacinė (šlapioji)“, – teigia L.Krėpštė.

Sausosios vėlyvosios formos atveju vystosi geltonosios dėmės atrofija ir jai pasiekus patį centrą, matymas dingsta. Atrofija vystosi lėtai ir kol nepasiekia centro, tol gali žmogaus likti nepastebėta. Nematomas vaizdas kompensuojamas akies judesiais ar padeda kita akis. Visgi, jei nustatoma atrofija abejose akyse, per 1,5 metų du iš trijų žmonių praranda galimybę vairuoti, o per 6 metus – 16 proc. ir apanka.

„Šlapiosios formos atveju simptomai dažnai būna staigūs, nes tarp tinklainės sluoksnių atsiranda skysčio ar kraujo. Pradeda banguoti vaizdas, kreivinasi linijos, juodos dėmės užstoja dalį ar visą vaizdą akies centre“, – tikslina gydytoja.

Akių ligų gydytoja, mikrochirurgė Lina Krėpštė
Akių ligų gydytoja, mikrochirurgė Lina Krėpštė

Kadangi dauguma veiksnių, lemiančių amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atsiradimą, yra sisteminiai (genetinis polinkis, amžius, kraujotakos sistemos būklė, rūkymas, prasta mityba), degeneracija dažnai būna abipusė (t.y. pasireiškia abejose akyse), bet nebūtinai tos pačios formos ar stadijos. Regos sutrikimas abejose akyse gali pasireikšti skirtingai.

Sergančiųjų skaičiai didėja

Amžinės geltonosios dėmės degeneracija išsivysčiusiose šalyse yra dažniausia negrįžtamo regos praradimo priežastis, todėl yra itin pavojinga, o Europos žemyne paplitusi labiausiai. Kitų žemynų europinės kilmės gyventojams degeneracija taip pat nustatoma dažniau. 

„Europoje iš vyresnių nei 60 metų amžiaus pacientų ankstyvoji ar vidutinė amžinės geltonosios dėmės degeneracija nustatoma 25,3 proc., o vėlyvoji – 2,4 proc. Šia liga sergančiųjų dalis su amžiumi didėja. 60–64 m. amžiaus pacientams liga diagnozuojama kas dešimtam, o vyresniems nei 75 m. – kas trečiam ar ketvirtam“, – teigia L.Krėpštė.

Anot specialistės, vėlyvoji amžinės geltonosios dėmės degeneracija, sukelianti regos sutrikimą ir net aklumą, taip pat dažniau paveikia vyresniuosius. Kas penklioliktam 75–mečiui ar vyresniam diagnozuojama vėlyvoji amžinės geltonosios dėmės degeneracijos stadija.

„Visuomenei senstant, šios ligos aktualumas tik didės. Šiuo metu Europoje serga 67 mln. žmonių ir skaičiuojama, kad per 30 metų sergančiųjų skaičius šoktels dar 15 proc.“, – skaičiais dalijasi mikrochirurgė.

Išsivysčiusiose šalyse ilgėjant gyvenimo amžiui, ilgėja ir kokybiškas, darbingas gyvenimo laikas, kai vyresnieji nenustoja dirbti, vairuoti ar aktyviai veikti. Dažnai senyvo žmonės turi dar daugiau laiko pomėgiams, neretai imasi naujų užsiėmimų, o sutrikęs regėjimas neturėtų to sustabdyti. 

Norint ilgiau išsaugoti jaunystę, sveikatą ir darbingą amžių, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos prevencija yra svarbi ne tik kiekvienam atskirai, bet, apskritai, visuomenei.

Pakoregavus gyvenimo būdą, galima apsisaugoti

Anot L.Krėpštės, daug veiksnių lemia amžinės geltonosios dėmės išsivystymą ir su amžiumi pasireiškia suminis jų efektas. Dalis tokių veiksnių, kaip amžius ar genetinis polinkis, nekoreguojami, tačiau kitus galima pakeisti, pavyzdžiui:

  • rūkymą

Tyrimai rodo, kad metus šį žalingą įprotį, po 10 metų rizika susirgti yra lygi su nerūkiusiais;

  • UV apšvitą

Turime visą gyvenimą skirti dėmesio akių apsaugai nuo žalingų saulės spindulių ir įprasti naudoti saulės akinius. Tai ypač svarbu po atliktos kataraktos operacijos. Natūralus lęšiukas nuo UV spindulių apsaugo geriau nei brangiausias dirbtinis kataraktos operacijos metu implantuotas lęšis. Akių gydytojai gali įvardyti ne vieną atvejį, kai amžinė geltonosios dėmės degeneracija po daug metų išsivysto operuotoje akyje, o akyje, kurioje lęšiukas nebuvo keistas ir visiškai drumstas, po operacijos matoma nepažeista geltonoji dėmė.

  • prastą kardiovaskulinės sistemos būklę

Arterinė hipertenzija, dislipidemija siejamos su didesne vėlyvos amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizika, tad svarbu šias ligas kuo anksčiau aptikti, gydyti ir užsiimti jų prevencija;

  • didesnį kūno masės indeksą

Didesnis svoris vidutiniškai didina amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką. Ypač svarbu į tai atkreipti dėmesį sergantiems diabetu, nes cukrinis diabetas kai kuriuose tyrimuose taip pat įvardijamas rizikos veiksniu.

Norint ilgiau išsaugoti jaunystę, sveikatą ir darbingą amžių, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos prevencija svarbi ne tik kiekvienam atskirai, bet ir visuomenei.

„Plačios apimties studijos įrodė tam tikrų papildų įtaką, kurie vidutinės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atveju mažina pacientų, kuriems liga progresuoja, skaičių. Atitinkama mityba, artima visuotinai žinomai viduržemio jūros dietai, taip pat naudinga, ypač turintiems genetinį polinkį“, – pataria mikrochirurgė.

Daug žadantys tyrimai

Atliekama daug amžinės geltonosios dėmės degeneracijos srities tyrimų, tačiau kol kas užtikrinto būdo užkirsti kelio šiai ligai nėra. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija kol kas nėra išgydoma. 

„Sausoji ligos forma progresuoja lėtai, o gydymo jai dar tik ieškoma. Džiugu, kad tiriama intensyviai, bandomi įvairūs sprendimai – nuo papildų, preparatų injekcijų į akį iki genetinio modifikavimo. Šiuo metu pasaulyje vykdoma 15 tyrimų. Galima tikėtis, kad kurio nors tyrimo metu įvyks proveržis, kaip tai atsitiko su šlapiąja amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma“, – džiaugsmingomis tendencijomis dalijasi L.Krėpštė.

Šlapiosios amžinės geltonosios dėmės degeneracijos gydymas yra pakankamai efektyvus. Nors ji nėra išgydoma, tačiau didelei daliai pacientų stabilizuojama ir šie nėra pasmerkti staigiai apakti, kaip buvo anksčiau. 

„Ši forma gydoma preparatų injekcijomis į stiklakūnį. Preparatai stabdo naujų nevisaverčių kraujagyslių augimą, skysčio iš jų patekimą į tinklainės sluoksnius, skatina naujadarių kraujagyslių regresiją, kraujosruvų reabsorbciją. Tokiu būdu staiga sutrikęs matymas pagerėja ar net visai atsistato“, – teigia mikrochirurgė.

Deja, pagrindinis šio gydymo trūkumas – intensyvus ir ilgai trunkantis gydymo procesas, kai injekcijos atliekamos priklausomai nuo preparato ir pagal efektą retinamos kas 1–2 mėn., o gydymas ir paciento stebėjimas tęsiamas bent kelerius metus. 

Anot gydytojos, ieškant kitokio veikimo ar ilgiau veikiančių vaistų, atliekama daug įvairių mokslinių tyrimų. Yra sukurtas ir vidinis akies implantas, kurį atitinkamu preparatu galima papildyti, o tai atliekama rečiau ir be dūrio į akį.

Laiku nesikreipus – tikimybė prarasti regą

Akių ligų gydytojai Lietuvoje įprastai turi įrangą, reikalingą įvertinti akių dugną, ir gali diagnozuoti ligą. 

„Atsiradus simptomams, svarbu nedelsti kreiptis. Ši taisyklė galioja visoms akių ligoms, sutrikimams ar nusiskundimams be išimties. Laukti, gal praeis, gali būti rizikinga. Diagnozavus ligą ir įtarus šlapiąja amžinės geltonosios dėmės degeneraciją, reikalingi sudėtingesni vaizdiniai tyrimai“, – įspėja L.Krėpštė. 

Optinė koherentinė tomografija parodo tinklainės sluoksnius ir mikroskopinius pakitimus juose. Nors skamba labai moksliškai, o gydytojui duoda labai daug informacijos, pacientui tyrimas nėra sudėtingas, nereikalauja specialaus pasiruošimo ir užtrunka vos kelias minutes žiūrint tiesiai į aparatą. Būtent šiam tyrimui reikalingą aparatūrą, deja, turi ne kiekvienas akių ligų gydytojas.

„Vertinant ligos aktualumą, milžiniškus ir vis augančius pacientų skaičius bei mokslinių tyrimų intensyvumą, galime tikėtis optimistinio scenarijaus – kad gydymas, o gal ir prevencija, netolimoje ateityje taps dar efektyvesni“, – apibendrina gydytoja.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją oftalmologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.