Miokardo infarktas ir greitis: kaip turi elgtis aplinkiniai?

Miokardo infarktas.
Autorius: manodaktaras.lt
Lietuva, deja, vis dar išlieka viena iš pirmaujančių valstybių pagal sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Šiomis ligomis lietuvaičiai, palyginti su Europos vidurkiu, serga apie 4,4 karto dažniau. Pakalbėkime apie infarkto riziką, gydymą ir prevenciją. Konsultuoja UAB VAKK dr. A. Kildos klinikos gydytoja kardiologė Kristina Baronaitė-Dūdonienė.

Kokios priežastys lemia miokardo infarktą?

Tiesioginė miokardo infarkto priežastis – kraujagyslės užsikimšimas trombu. Na, o trombas kraujagyslėje susidaro dėl įvairių priežasčių, dažniausiai – dėl įplyšusios aterosklerozinės plokštelės. Žymiai rečiau taip nutinka dėl spontaniškai susidariusio trombo, esant hormonų pakitimams ar organizme kritiškai trūkstant skysčio. Šiandien medicinoje kalbama ir apie miokardo infarktą be matomų pakitimų kraujagyslėje – neretai tuomet priežastis yra kraujagyslės stresas ir spazmas.

Kaip jis pasireiškia? Kokie požymiai?

Pirmas ir svarbiausias požymis – skausmas krūtinėje, už krūtinkaulio, kuris gali plisti į vieną ar net abi rankas, į kaklą arba žandikaulį. Skausmas labai intensyvus, veiksnūs tik specialūs kraujagysles plečiantys vaistai ir stiprūs analgetikai. Skausmą dažnai lydi bendras silpnumas, šalto prakaito pylimas, dusulys, kartais ritmo sutrikimai.

Kartais infarkto pradžia nėra tipinė ir pasireiškia skrandžio skausmu, pykinimu arba ritmo sutrikimais.

Kokie veiksniai didina miokardo infarkto riziką?

Miokardo infarkto rizika didėja vyrams, kuriems daugiau kaip 40 metų, ir moterims po menopauzės. Rizikos veiksniai yra rūkymas, nutukimas, padidėjęs cholesterolis, arterinis kraujospūdis ir cukrinis diabetas.

Ką aplinkiniai turėtų daryti, jeigu įtaria, kad žmogų ištiko miokardo infarktas?

Pirmas veiksmas įtarus ūminį miokardo infarktą – kuo skubiau kviesti medicinos pagalbą. Namie turimi vaistai dažniausiai yra neefektyvūs, nebent rastumėte aspirino. Vis dėlto geriausiai būtų, kad žmogaus būklę kuo greičiau įvertintų gydytojas ir nuspręstų, kokių vaistų reikia. Kartais skausmą krūtinėje gali nulemti ir skrandžio ar stemplės liga, tokiu atveju aspirinas netgi pakenktų.

Vykti į ligoninę patiems irgi nerekomenduojama – ištikus ūmiam miokardo infarktui dažnos komplikacijos ir gyvybei pavojingi ritmo sutrikimai, todėl pacientui gali prireikti specializuotos medicinos pagalbos, kurios savo automobilyje suteikti negalėsite.

Kaip svarbu yra laikas?

Laikas yra kertinis akmuo – šiandien atliekamos širdies vainikinių arterijų angioplastikos procedūros, kurios suteikia galimybę pacientui išsaugoti sveiką širdį. Laiku pašalinus trombą ir atkūrus kraujotaką, širdies raumuo nenukenčia. Tačiau laiko turime nedaug – svarbiausios yra pirmosios dvi valandos. Neblogi rezultatai būna ir per pirmąsias 6 valandas, na, o po pirmos miokardo infarkto paros paciento gydymas daugiau nukreiptas į tai, kad pavyktų išsaugoti likusią širdies funkciją.

Ar sergamumui širdies ligomis turi įtakos žmogaus artimųjų polinkis sirgti?

Genetinė predispozicija sirgti širdies ligomis neabejotinai yra ir dažniausiai ji nulemta šeimoje paveldimos sutrikusios cholesterolio apykaitos. Todėl jei pastebėjote, kad šeimoje dažnai sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, pirmiausia turėtumėte tirti lipidų kiekį kraujyje, ypatingą dėmesį atkreipiant į mažo tankio lipoproteinus (MTL). Išeminės ligos progresavimą tikrai galima sustabdyti, laiku pradėjus koreguoti cholesterolio kiekį.

Kaip miokardo infarktas gydomas?

Svarbiausias gydymas yra kraujotakos atkūrimas – jei negalima atlikti angioplastikos, pacientams gali būti skiriami krešulius tirpinantys medikamentai. Gydymas, žinoma, taikomas ligoninėje. Kiti medikamentai – optimizuojantys kraujospūdį, mažinantys cholesterolį, koreguojantys pulsą ar skystinantys kraują – parenkami individualiai pagal paciento būklę ir poreikius.

Šią ligą dažnai lydi komplikacijos. Kokios jos gali būti ir kiek jos pavojingos?

Miokardo infarktas pirmąją gydymo savaitę yra neprognozuojamas. Tai reiškia, kad net taikant reikiamą gydymą galimos įvairios komplikacijos – ritmo sutrikimai, širdies raumens plyšimas ar pakartotina kraujagyslės trombozė. Visos šios komplikacijos gali būti ir pavojingos gyvybei, todėl pacientai po miokardo infarkto ir toliau yra gydomi ir stebimi ligoninėje – pirmąją parą intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau kardiologinio profilio skyriuose. Komplikacijų tikimybė yra tuo mažesnė, kuo anksčiau buvo atkurta kraujotaka. Miokardo infarkto rizika galutinai sumažėja tik po mėnesio.

Kokia yra prevencija?

Esu tikra, kad sveikos gyvensenos rekomendacijas esame girdėję ne kartą. Svarbiausia yra judėjimas – jis ne tik spartina medžiagų apykaitą ar mažina svorį, bet ir stiprina širdies kraujagyslių tinklą. Rekomenduojama vidutinio intensyvumo aerobiniu aktyvumu užsiimti bent 150 minučių per savaitę.

Taip pat svarbi sveika mityba – būtinas mažesnis druskos kiekis ir optimalus riebalų balansas. Šiandien rekomenduojamas augalinės ir gyvūninės kilmės riebalų santykis 9:1. Taip pat reikėtų atsisakyti pridėtinio cukraus.

Aišku, būtina mesti rūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo. Kiti koreguotini veiksniai – optimali kraujospūdžio, svorio kontrolė, savalaikis cukrinio diabeto gydymas.

Ar infarkto rizika susijusi su lytimi? Kas dažniau suserga – moterys ar vyrai?

Ilgą laiką sergamumo statistikoje pirmavo vyrai, nes jų gyvenimo būdas susijęs su daugiau rizikos veiksnių, tačiau išpopuliarėjus nesveikam maistui ir padaugėjus rūkančių moterų rodikliai ateityje gali susilyginti.

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis pradeda sirgti dešimtmečiu anksčiau nei moterys. Moterų kraujagyslės aterosklerozės labiausiai pažeidžiamos jau po menopauzės, nes nelieka svarbios estrogenų apsaugos, o vyrai sirgti gali jau nuo 40-ies metų. Todėl širdies ir kraujagyslių prevencijos programos pradedamos skirtingo amžiaus grupėms.