Mokslininkai ieškos anksčiausių vėžio ženklų
Pagrindinė problema – aptikti pirmines vėžio užuomazgas dažnai neįmanoma, liga diagnozuojama, kai navikas jau išsivystęs. Vienas iš tikslų – atrasti anksčiausius vėžio ženklus, kad vėžį būtų galima aptikti dar prieš jam išsivystant, ir kad gydymą būtų galima pradėti kuo greičiau. Mančesterio universiteto tyrėjai laboratorijoje augina krūties audinį su sintetinėmis imuniteto ląstelėmis, kurios turėtų pastebėti anksčiausius ir mažiausius ląstelių pokyčius, kurie gali virsti į vėžį.
Taip pat bus siekiama sukurti neinvazinius tyrimus, iš kurių būtų galima aptikti vėžį – tikimasi, kad didelės rizikos pacientams onkologinę ligą galima būtų aptikti iš kraujo, šlapimo, iškvėpto oro ar net nosies tepinėlio tyrimo. Taip pat tikimasi patobulinti vizualinių tyrimų technikas, kad būtų galima aptikti beveik nematomus ligos požymius.
Dar viena kryptis, kuria dirbs mokslininkai – ieškos būdų, kaip identifikuoti žmones, kuriems gresia didesnė tam tikrų organų vėžio rizika, tokie pacientai galėtų būti dažniau tikrinami. Bus siekiama, kad kiekvieno paciento vėžio rizika būtų individualiai įvertinama – atsižvelgiant į genetiką ir aplinką, kurioje pacientas augo.
Tarptautinė mokslininkų komanda tikisi, kad jų darbas atneš pokytį sveikatos apsaugos sistemose – nuo brangaus vėlyvų vėžio stadijų gydymo bus pereita iki ankstyvos diagnostikos. Aptikus ligą pačioje pradžioje, gydymas greitesnis ir efektyvesnis. Tačiau pripažįstama, kad sulaukti rezultatų gali užtrukti ir 30 metų.
Parengta pagal bbc.com