Daržovės plastiko įpakavime / Shutterstock nuotr.

Mokslininkas apie endokrininę sistemą trikdančias medžiagas: net nežinome, kiek apie jas dar nežinome

Monika Kairiene
Publikuota: 2021-03-06 17:54
Endokrininės sistemos veiklą trikdančios medžiagos arba endokrininiai disruptoriai – tai žmogaus sukurtos cheminės medžiagos, veikiančios endokrininę sistemą, atsakingą už visą organizmo veiklos reguliaciją. Su endokrininiais disruptoriais susiduriame kasdien – jų yra plastikuose, kosmetikoje, vaistuose, buities priežiūros priemonėse, jos naudojamos žemės ūkyje, o patekusios į vandenį, dirvą ilgus metus nesuyra, todėl galiausiai pakliūna į mūsų organizmus. Gydytojas endokrinologas dr. Jonas Čeponis sako, kad per dieną į mūsų organizmą gali patekti šimtai, jeigu ne tūkstančiai, endokrininių disruptorių. Tačiau mokslas apie šių medžiagų poveikį žmogaus organizmui vis dar žino per mažai.
Endokrininiai disruptoriai gali imituoti natūraliai žmogaus organizme išskiriamus hormonus, tačiau sukelti kitokį nei natūralių hormonų atsaką, taip sutrikdomas reguliacinių signalų perdavimas organizme, sąlygojantis reprodukcinės, imuninės, medžiagų apykaitos ir kitų sistemų veiklos sutrikimus. Endokrininę sistemą trikdančios medžiagos siejamos su medžiagų apykaitos ligomis, neurologiniais sutrikimais, tam tikromis vėžio formomis.

Tarp geriausiai žinomų endokrininės sistemos veiklą trikdančių medžiagų – bisfenolis A (BPA), ftalatai, parabenai, aptinkami maisto įpakavimuose, plastikiniuose vandens buteliukuose, kosmetikos gaminiuose, balduose, tekstilėje, žaisluose ir daugybėje kitų gaminių. Endokrininiai disruptoriai į žmogaus organizmą patenka su maistu, įkvepiant arba tiesiog per odą, pavyzdžiui, naudojant kūno priežiūros priemones.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos klinikos docento, gydytojo endokrinologo dr. Jono Čeponio, dar gana neseniai mokslo bendruomenėje vyko diskusija, ar endokrininiai disruptoriai išties turi poveikį žmogaus organizmui, o didžioji domėjimosi apie šias medžiagas banga prasidėjo tik prieš maždaug 15 metų.

„Apie daugelį šių medžiagų mes tiksliai nežinome, kokios kaip tiksliai jos veikia, koks kiekis pavojingas ir koks toleruotinas, nežinome, kokios ilgalaikės to pasekmės, kadangi žinoma, jog kai kuriais atvejais žalingas poveikis pasireiškia tik kitoje kartoje. Šiuo metu tik mokomės suprasti, kiek nežinome ir į kurias kryptis reikėtų sutelkti dėmesį. Tai jau būtų tam tikras pažinimo laipsnis“, – sako LSMU docentas J.Čeponis.

LSMU docentas, gydytojas endokrinologas dr. Jonas Čeponis. Asmeninio archyvo nuotr.

LSMU docentas, gydytojas endokrinologas dr. Jonas Čeponis. Asmeninio archyvo nuotr.

Tyrimai su žmonėmis negalimi

LSMU Endokrinologijos klinikos docentas J.Čeponis paaiškina, kaip tiriamas endokrininių disruptorių poveikis. „Iš pradžių tyrimais in vitro (mėgintuvėlyje) bandoma išsiaiškinti veikimo mechanizmus, vėliau – gyvūnų modeliuose patikrinamas mechanizmas. Siekiant kuo daugiau tikslumo, siekiama, kad tyrimai būtų atliekami su gyvūnais, kurių medžiagų apykaita kuo panašesnė į žmogaus. Dalis tyrimų daroma su primatais“, – sako J.Čeponis.

Pasak mokslininko, tiesioginiai eksperimentiniai tyrimai su žmonėmis negalimi dėl etinių priežasčių.

„Tarkime, mama nėštumo metu suvartoja tam tikros medžiagos, kuri paveikia besivystančio vaisiaus organų vystymąsi. Jei tai berniukas, paveikiamas sėklidžių vystymasis ir ateityje tai nulems jo vaisingumą. Tyrimuose su gyvūnais tą matome. Kaip tai patikrinti su žmonėmis? Dėl etinių priežasčių ekspozicijos šiomis medžiagomis nesukelsi, be to, natūralios tų žmonių reprodukcijos tektų laukti dešimtmečius“, – sako LSMU docentas J.Čeponis.

Kadangi tiesioginiai endokrininių disruptorių poveikio tyrimai su žmonėmis negalimi, lieka epidemiologiniai tyrimai. „Stebimos populiacijos, produktų, siejamų su tiriamomis medžiagomis, vartojimo istorija. Tarkime, jei tiriame minėtų medžiagų įtaką vyrų reprodukcijai, turime ištirti ne tik vyrą, bet ir atlikti jo mamos gyvensenos įpročių, kai ji buvo su juo nėščia, tyrimą. Faktas, kad tai negali būti labai tikslu ir tai apsunkina mokslininkų darbą“, – sako J.Čeponis.

Kodėl sudėtinga tirti endokrininių disruptorių poveikį?

Pasak LSMU docento J.Čeponio, ištirti endokrininių disruptorių poveikį labai sudėtinga ir dėl to, kad jų poveikis – netiesioginis, daugialypis. Žinoma, kad endokrininiai disruptoriai veikia energijos metabolizmą, cholesterolio, tulžies rūgščių metabolizmą, tiesiogiai į hormonų (pvz., estrogenų, androgenų, skydliaukės) receptorius. Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, plastikuose esantis bisfenolis A (BPA) veikia visas šias vietas ir veikia skirtingai: „Priklausomai nuo to, kokioje ląstelių grupėje, kokiame organe ir pan. Mokslininkai mėgstą konkretumą – nustatyti priežastinį ryšį ir aiškiai konstatuoti, kad tam tikra medžiaga veikia vienaip ar kitaip. Tačiau su endokrininiais disruptoriais viskas ne taip paprasta“, – sako J.Čeponis.

Be to, tyrimus apsunkina ir tai, kad endokrininiai disruptoriai skirtingai veikia esant skirtingoms organizmo sąlygoms, dar daugiau – skirtingai veikia endokrininių disruptorių deriniai.

„Tarkime, yra medžiaga su tam tikru santykiniu stiprumu, bet jeigu yra tam tikros organizmo sąlygos, jis gali padidėti šimtus tūkstančių kartų. Arba viena medžiaga neturi jokio išmatuojamo poveikio, bet jeigu ji veikia kartu su kitu endokrininiu disruptoriumi, tų dviejų medžiagų poveikis gali būti milijonus kartų didesnis. Turime surasti žalą, kas ją sukėlė, koks kompleksas ir tada jau išsirinkti tas medžiagas iš to komplekso“, – paaiškina J.Čeponis.

Dar viena problema tiriant endokrininius disruptorius, pasak mokslininko J.Čeponio, kad medžiagos gali ne tik padidinti viena kitos poveikį, bet ir jį slopinti – tokiu būdu viena medžiaga gali užmaskuoti kitų medžiagų žalingą veikimą.

Ar reikia panikuoti?

Endokrininiai disruptoriai mūsų aplinkoje yra bene visur, jų poveikis yra mažai ištirtas, o kai kuriais atvejais pasireikš tik kitoje kartoje. Tad kaip vertinti gaminius, kurių sudėtyje yra endokrininių disruptorių? Ar atsisakyti plastikinių maisto laikymo indų, pakuočių, nebepirkti vandens plastikiniuose buteliuose, nepirkti plastmasinių žaislų, rinktis natūralias statybines medžiagas, atsisakyti kosmetikos, kūno priežiūros priemonių?

„Vienas požiūris – nusispjauname, nes jau ar taip, ar taip prisidirbome, ir laukiame savo ir pasaulio pabaigos. Kitas kardinalus variantas – kraustykimės į Marsą ir pradėkime nuo nulio švarioje aplinkoje, kas turbūt kol kas nelabai realu. Visiškai nuo endokrininių disruptorių apsisaugoti neįmanoma, bet kiek galime, turėtume elgtis protingai. Kaip ir su nesena koronaviruso patirtimi – nereikia isterijos, bet būkime atsakingi. Jei galime rinktis iš dviejų vienodų daiktų, kurių vienas – plastikinėje pakuotėje, kitas – stiklinėje, rinkimės tą, kuris yra stiklinėje pakuotėje. Jei renkamės kosmetiką ar maisto produktus, naudokime tą produktą, kurio sudėtyje – trumpesnis priedų sąrašas. Reikia pergalvoti savo vartojimo įpročius”, – sako LSMU Endokrinologijos klinikos docentas, gydytojas endokrinologas dr. J.Čeponis.