Mokslininkė Aurelija Žvirblienė: „Imuniteto stiprinimas yra mitas“

VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. Aurelija Žvirblienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-07-22 16:31
Tikriausiai ne kartą esame girdėję terminą „imuniteto stiprinimas“. Tačiau Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė sako, kad imuniteto stiprinimas yra mitas, rinkodaros triukas. Nei vadinamuoju supermaistu, nei stebuklingais papildais imuniteto sustiprinti negalime. Tiesa, imuninei, kaip ir visoms organizmo sistemoms, svarbus sveikas gyvenimo būdas.

Imuniteto stiprinimas – moksliškai nepagrįstas

Vilniaus Universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad „imuniteto stiprinimas“ yra moksliškai nepagrįstas terminas, vienas iš visuomenėje sklandančių mitų.

„Imunitetas susideda iš labai daug komponentų ir kai kalbame apie stiprinimą, net neaišku, kurią dalį reikėtų stiprinti. Nes yra tokių ligų kaip autoimuninės ligos, alergijos, kai imuninė sistema veikia neadekvačiai, kai kurie jos komponentai veikia per stipriai. Kas būtų, jei dar sustiprintume tą dalį, kuri taip neadekvačiai veikia?“, – sako mokslininkė.

Pasak mokslininkės, galima kalbėti apie bendros organizmo būklės gerinimą, bet ne išskirtinai imuninės sistemos stiprinimą: „Gali būti taip, kad žmogui trūksta kažkokių medžiagų, dėl kurių imuninė sistema veikia nepakankamai efektyviai, nes sutrinka baltymų biosintezė arba ląstelių dalijimasis, jų atsinaujinimas. Galima sakyti, kad žmogus yra apskritai nusilpęs, jo įvairios kūno sistemos yra nusilpusios ir neveikia taip kaip turėtų veikti – taip pat ir imuninė sistema“, – sako imunologė.

Kaip galima daryti įtaką imunitetui?

Sveika mityba. „Pirmiausia žmogus turėtų normaliai maitintis, kad jam netrūktų būtinų medžiagų. Jeigu trūksta baltymų, mineralų, vitaminų, bendras nusilpimas reikš ir imuninės sistemos nusilpimą. Mityba turi poveikį ir žarnyno mikrobiotai, kuri taip pat susijusi su imuninės sistemos veikla“, – sako VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. A.Žvirblienė.

Grūdinimasis. Grūdinimasis imunitetą veikia netiesiogiai. „Imuninio atsako metu reikia, kad vyktų ląstelių cirkuliacija. Grūdinimasis turi tam tikrą poveikį atsparumui, nes pagerina cirkuliaciją, kraujotaką, limfos pratekėjimą“, – sako A.Žvirblienė.

Sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas. „Sveikas gyvenimo būdas apskritai stiprina visas organizmo sistemas. Reikėtų pabrėžti, kad imuninė sistema nėra kažkas atsieto. Žinoma, kad sportuojančių žmonių nervų sistema stabilesnė, net tam tikri hormoniniai sutrikimai gali būti sureguliuoti sportuojant. Visos organizmo sistemos yra susijusios ir jų sureguliavimas įmanomas laikantis sveiko gyvenimo būdo, sveikai maitinantis, sportuojant“, – teigia VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė A.Žvirblienė.

Mažiau streso. Pasak A.Žvirblienės, nervų sistema yra labai susijusi su imunine sistema: „Yra įrodyta, kad egzistuoja aiškūs molekuliniai mechanizmai, kaip vienos molekulės veikia kitas. Pavyzdžiui, kaip tam tikri nervų sistemos mediatoriai turi poveikį imuninės sistemos ląstelėms. Gerai žinoma, kad žmonės, kurie jaučia lėtinį ilgalaikį stresą, iš tiesų pasidaro mažiau atsparūs ligoms. Net yra žinoma tokių atvejų, kaip žmogus, išsekintas artimojo ligos, ilgai jį slaugęs, paskui suserga vėžiu. Todėl, kad tas lėtinis stresas išsekina imunitetą.“

Skiepai. Skiepais galima įgyti atsparumą konkrečiai infekcijai. „Skiepijimo metu imuninės sistemos ląstelės tarsi apmokomos prieš netikrą, nukenksmintą ligos sukėlėją. Jos išmoksta atpažinti tikrą ligos sukėlėją, ir kai jis patenka į organizmą, specifiškai tą ligos sukėlėją ir puola. Jei  pasiskiepijame nuo tymų, susidaro imuninės sistemos atminties ląstelės, kurios sugeba atpažinti tymų virusą ir jį puola, kai jis patenka į organizmą“, – sako VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. A.Žvirblienė.