VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. Aurelija Žvirblienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Mokslininkė A.Žvirblienė apie vakciną nuo COVID-19: kita vasara arba ruduo – optimistinis scenarijus

Monika Kairiene
Publikuota: 2020-10-05 17:43
COVID-19 pandemijos išvargintas pasaulis laukia vakcinos nuo naujojo koronaviruso. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pareiškusi, kad masinis skiepijimas nuo COVID-19 galėtų prasidėti ne anksčiau nei kitų metų viduryje. Vilniaus Universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė sako, kad iki patikimos vakcinos sukūrimo – ilgas kelias. O ir vos sukūrus vakciną, į senas vėžes iškart negrįšime – tai priklausys ir nuo žmonių noro skiepytis.
Pasak imunologės A.Žvirblienės, žmonės turi realistiškai suprasti, kad sukurti vakciną užtrunka, o nepagrįsti lūkesčiai, kad vakcina bus tuoj sukurta, mažina pasitikėjimą.

Britų tyrėjai ragina pažaboti optimizmą dėl vakcinos nuo COVID-19. Pasak jų, vos sukūrus vakciną gyvenimas netaps toks, koks buvo iki pandemijos.

Sulig ta diena, kai vakcina bus užregistruota, tikrai viskas taip staigiai nepasikeis. Iki vakcinos užregistravimo ilgas kelias. Dauguma vakcinų, kurios laikomos sėkmingomis ir pažengusiomis, yra pabaigusios pirmą arba antrą klinikinių tyrimų fazę. Vadinasi, jos išbandytos su nedideliu skaičiumi žmonių – keliasdešimt ar keliais šimtais. Ir tos tiriamųjų grupės neapima rizikos grupės ir vyresnių kaip 65 metų asmenų. Apie kokį vakcinos tinkamumą ar netinkamumą dabar galima kalbėti, jei tų duomenų labai trūksta?

Trečia klinikinių tyrimų fazė būtina, nes ji apimtų vyresnius žmones, visas rizikos grupes. Svarbiausia, kad toje trečioj fazėje turi būti ištirta keliasdešimt tūkstančių žmonių, palygintas sergamumas, užsikrėtimo dažnis tarp tų žmonių, kurie gavo vakciną ir tų, kurie gavo placebą. Niekas iš anksto nežino, kur yra placebas, o kur yra tikra vakcina. Kol toje placebo grupėje tam tikras žmonių skaičius neužsikrės, tol trečios fazės tyrimas nebus laikomas baigtu. Gali būti taip, kad didelės grupės žmonių bus paskiepytos, bet toje placebo grupėje nesusirgs tiek žmonių, kiek yra reikalaujama, pavyzdžiui, 150 ar 200.

Trečia klinikinių tyrimų fazė susijusi su dideliais iššūkiais. Visų pirma, surinkti žmonių grupes, kad pakliūtų rizikos grupės žmonės, ir apskritai sėkmingai pereiti tos fazės tyrimus.

Bet užsikrėsti COVID-19 tiriamieji turės natūraliai?

Kai skiepijami žmonės, užkrėtimo eksperimentų neįmanoma daryti. Jie daromi su beždžionėmis. Bet, ko gero, ne su visomis vakcinomis, kurios gerokai pažengusios, atliktas užkrėtimo eksperimentas beždžionėms. Žmonėms užkrėtimo eksperimentai nedaromi, bet žmonės skiepijami tose vietovėse, kur virusas plinta. Tada tiesiog lyginama, ar skiriasi užsikrėtusių žmonių skaičius tarp tų, kurie gavo tikrą vakciną ir tų, kurie gavo placebą.

PSO buvo pareiškusi, kad masinis skiepijimas vakcina nuo COVID-19 galėtų prasidėti ne anksčiau nei kitų metų viduryje. Ar įmanoma taip greitai sukurti vakciną?

Tas terminas – kitų metų vasara ar ruduo – man atrodo labai optimistinis variantas. Negalėčiau neigti, kad nepavyks to padaryti, nes kai kurie gamintojai yra pradėję trečios fazės tyrimus, tikėtina, kad vi pagal tą optimistinį scenarijų. Bet tikrai iššūkis taip greitai sukurti vakciną. Ir čia turime omenyje, kad viskas vyks sėkmingai, nebus pašalinių reiškinių. Žinome neseną istoriją su „AstraZeneca“ vakcina, kai tiriamųjų grupėje kažkas įvyko, laikinai tyrimas buvo sustabdytas. Jei tyrimą reikia stabdyti dėl kokių nors priežasčių, o jų gali pasitaikyti, tyrimas dar labiau nusitęsia.

Pasigirsta nuogąstavimų, kad taip skubinama vakcina gali turėti šalutinių poveikių, būti nesaugi…

Tikrai netikiu, kad Europoje ar JAV būtų ignoruojami ir praleidžiami pro pirštus tie šalutiniai poveikiai. Tai nėra grėsmė civilizuotuose šalyse. Nekalbu apie tokius precedento neturinčius atvejus kaip Rusijoje, kai klinikiniai tyrimai atlikti su keliasdešimt žmonių ir vakcina registruojama, pradeda skiepyti. Tokiu atveju visų rizikų absoliučiai neįmanoma įvertinti, kai tokia maža tiriamųjų grupė. Esu įsitikinusi, kad nėra grėsmės, kad Europoje bus užregistruota vakcina, kuri sukelia pašalinius poveikius arba yra neefektyvi.

Jei bus sukurta efektyvi ir saugi vakcina nuo COVID-19, kokie dar iššūkiai laukia? Masinė gamyba, logistika, masinis skiepijimas?

Tiek logistiką, tiek dozių klausimą visos šalys su gamintojais bus aptarusios iš anksto, nemanau, kad tai bus didelė problema. O masinis skiepijimas yra atskiras klausimas. Pagal apklausas, trečdalis žmonių Lietuvoje teigiamai žiūri į vakciną nuo COVID-19. Situacija labai priklausys nuo to, kaip vyks trečios fazės tyrimai, kokios nuotaikos bus viešojoje erdvėje, kiek bus kurstomas antivakcininis judėjimas.

Šitas nuolatinis kartojimas, pavyzdžiui, iš JAV aukščiausių politikų, kad vakcina jau tuoj tuoj bus, mano manymu, irgi prisideda prie to nepasitikėjimo. Nes bet kuris mąstantis žmogus supranta, kad jei teigiama, jog už kelių savaičių bus vakcina, tai ji tikrai negali būti visapusiškai patikrinta. Nepagrįstų lūkesčių kurstymas nieko gero neduoda.

Žmonės turi realistiškai suprasti situaciją ir žinoti, kad vakcinos sukūrimo kelias labai ilgas. Tai kaip tik įkvėptų pasitikėjimo, kad šitas kelias yra ilgas, kad vakcina turi būti visapusiškai patikrinta. Jei iki to laiko, kol atsiras vakcina, visuomenės nepasitikėjimas bus sustiprėjęs, gali būti problema pasiekti didesnes skiepijimo apimtis.