Moterims nuo 35 metų – dar daugiau galimybių išvengti gimdos kaklelio vėžio

Visas gimdos kaklelio ligas reikia gydyti. Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-01-01 11:00
Nuo šių metų sausio 1 d. keičiasi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio ankstyvoji diagnostikos programa. 35–59 metų moterims bus atliekamas žmogaus papilomos viruso aukštos rizikos tipų nustatymas, o juos aptikus, iš to paties mėginio – ir citologinis ištyrimas. Abu šie tyrimai leis dar tiksliau atrinkti rizikos grupės moteris ir užkirsti kelią vėžiui. 25–34 metų moterims programos metodika nesikeičia, jos ir toliau kviečiamos nemokamai atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą, siekiant laiku aptikti ikivėžinius pokyčius.

„Šiuo metu Lietuvoje tik pusė 25–59 metų amžiaus moterų tikrinasi profilaktiškai. Atlikdami trečdalį šalies gimdos kaklelio programinių tyrimų, per metus nustatome ir apie grėsmingos ligos užuomazgas laiku perspėjame apie tūkstantį šalies moterų. Tai reiškia, jog tiek, kiek nustatyta ikivėžinių būklių, tiek maždaug jų yra ir praleista. Labai svarbu suprasti, kad anksti aptikus ligos užuomazgas, nesunku išvengti vėžio. To nepadarius, pasekmės gali būti skaudžios. Neverta rizikuoti savo sveikata, dalyvauti programoje gali būti gyvybiškai svarbu“, – sako Valstybinio patologijos centro, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo direktorius prof. Arvydas Laurinavičius.

Valstybinio patologijos centro, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo direktorius prof. Arvydas Laurinavičius.
Valstybinio patologijos centro, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo direktorius prof. Arvydas Laurinavičius.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa vykdoma nuo 2004 metų, joje šiuo metu nemokamai gali dalyvauti 25–59 metų moterys. Australija užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 2035 metų visiškai eliminuoti gimdos kaklelio vėžį kaip visuomenės sveikatos problemą. Ir tai visiškai realu – gimdos kaklelio vėžys kaip liga galėtų išnykti, jei visi atvejai būtų aptikti ir suvaldyti laiku.

Pasaulio sveikatos organizacija šiai ligai suvaldyti kelia 90-70-90 tikslo pasiekimo kriterijus: rekomenduojama, jog 90 proc. mergaičių iki 15 metų būtų paskiepytos nuo pagrindinio gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo – žmogaus papildomos viruso (ŽPV); 70 proc. tikslinio amžiaus moterų dalyvautų patikros programose, o nustačius ikivėžinius pakitimus, 90 proc. būtų užtikrinamas efektyvus atvejo valdymas.

„Paprastai moterys nežino, kad yra užsikrėtusios šiuo virusu, nes jis nesukelia jokių ligos požymių. Profilaktinis ŽPV tyrimas leidžia nustatyti, ar moteris turi onkogeninį poveikį sukeliančią infekciją ir, laiku ėmusis veiksmų, užkirsti kelią vėžio vystymuisi“, – komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja ginekologė prof. Žana Bumbulienė.

Gydytoja akušerė-ginekologė prof. Žana Bumbulienė / Santaros klinikų nuotr.
Gydytoja akušerė-ginekologė prof. Žana Bumbulienė / Santaros klinikų nuotr.

Pasitikrinti galima pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje moteris yra prisirašiusi. Kylant klausimų, moterys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją ginekologą. Specialistas paims mėginį ir, priklausomai nuo jo tyrimo rezultato, numatys tolimesnius veiksmus. Esant neigiamam žmogaus papilomos viruso testui, moteris bus pakviesta pakartotinai pasitikrinti po 5 metų. Nustačius aukštos rizikos viruso tipus, toje pačioje laboratorijoje iš to paties mėginio bus atliekamas citologinis gimdos kaklelio (PAP) tyrimas, kurį vertins gydytojas patologas, ir suformuluojamas bendras abiejų tyrimų rezultatas.

„Šis tyrimų duetas padės spręsti dėl tolimesnės pacientės sveikatos priežiūros taktikos. Pavyzdžiui, nustačius ŽPV aukštos rizikos tipą ir aptikus nenustatytos reikšmės ląsteles (ASCUS) citologinio tyrimo metu, PAP tyrimą reikia kartoti. Nustačius 16, 18 ar 45 ŽPV tipus, labiausiai susijusius su aukšto laipsnio priešvėžiniais pokyčiais, reikalinga aktyvesnė taktika, moteriai atliekama kolposkopija ir iš įtartinų vietų paimama biopsija“, – apie individualios gydymo taktikos parinkimą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja ginekologė prof. Ž.Bumbulienė.

Profilaktinis ŽPV tyrimas leidžia nustatyti, ar moteris turi onkogeninį poveikį sukeliančią infekciją ir, laiku ėmusis veiksmų, užkirsti kelią vėžio vystymuisi. Pirminė ŽPV patikra 35–59 metų moterims taikoma  daugelyje Europos šalių, kadangi šis metodas yra jautresnis nei citologinis PAP tyrimas. Aptikus aukštos rizikos ŽPV, atliekama vėžinių pokyčių verifikacija ne tokiu jautriu, bet specifiniu skystų terpių citologijos metodu. Šis algoritmas leidžia patikros periodiškumą retinti nuo 3 iki 5 metų. Vis dėlto, ŽPV testas yra nepakankamai specifiškas nustatyti ikivėžinius pokyčius jaunesnių nei 35 metų moterų tarpe, todėl jų patikra programoje lieka pagrįsta citologiniu PAP testu kas trejus metus.

Šaltinis: santa.lt