Vizitas pas gydytoją endokrinologą, skydliaukės patikra / 123RF.com nuotr.

Moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis – ar su tuo susijęs nėštumas?

Monika Kairiene
Publikuota: 2020-07-16 13:15
Rizika susirgti autoimuninėmis ligomis kur kas didesnė moterims – skaičiuojama, kad moterys sudaro apie 80 proc. visų sergančiųjų autoimuninėmis ligomis. Pagal vieną hipotezę, moterų polinkis sirgti autoimuninėmis ligomis gali būti nulemtas evoliuciškai ir susijęs su nėštumu. Kodėl šią hipotezę vertina skeptiškai ir apie autoimuninių ligų veiksnius pasakoja Vilniaus Universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė.
Moterys serga dažniau

Autoimuninės ligos vystosi, kai imuninė sistema sveikas organizmo ląsteles pradeda laikyti svetimkūniais ir su jomis kovoti. Skiriama apie 80 autoimuninių ligų, tarp dažniausių – reumatoidinis artritas (sąnarių uždegimas), vilkligė (pažeidžia daug skirtingų organų), tiroiditas (skydliaukės sutrikimas), žvynelinė (odos liga), 1-ojo tipo cukrinis diabetas, Sjogreno sindromas (sutrinka ašarų ir seilių liaukų veikla) ir kitos. Pasak VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės prof. dr. Aurelijos Žvirblienės, kai kuriomis autoimuninėmis ligomis moterys serga 2-3 kartus, o kai kuriomis – ir 10-20 kartų dažniau nei vyrai.

Autoimuninės ligos ir nėštumas

Pagal vieną hipotezę, moterų polinkis sirgti autoimuninėmis ligomis nulemtas evoliuciškai. Esą moterų organizmas evoliuciškai prisitaikęs daugeliui nėštumui per gyvenimą, o nėštumo metu imuninė sistema šiek tiek prislopinama. Kadangi šiuolaikiniais laikais moterys vakarietiškose kultūrose gimdo mažai vaikų, jų imuninė sistema išlieka per daug aktyvi ir organizmas puola pats save, pradeda vystytis autoimuninė liga.

Tačiau imunologė A.Žvirblienė skeptiškai vertina tokią hipotezę. „Turėtų būti atlikti palyginamieji tyrimai, rodantys, kad negimdžiusios moterys autoimuninėmis ligomis serga dažniau, o daug kartų gimdžiusios – rečiau. Tačiau tokių mokslinių faktų nėra, – sako A.Žvirblienė.

Pasak jos, nėštumas kai kuriais atvejais gali ne tik kad neapsaugoti, bet ir išprovokuoti autoimuninę ligą: „Žinomi faktai, kai autoimuninės ligos prasideda po nėštumo. Moteris iki tol nejautė simptomų, galbūt turėjo genetinį polinkį, bet po nėštumo prasidėjo ta imuninė liga, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė arba reumatoidinis artritas“, – teigia imunologė.

Be to, VU mokslininkė A.Žvirblienė sako, kad imuninis atsakas slopinamas ne viso nėštumo metu: „Nuo 3 iki 6 nėštumo mėnesio iš tiesų yra imuninės sistemos slopinimas, kad vaisiaus neatmestų. Bet artėjant gimdymui uždegiminiai procesai kaip tik suaktyvėja, nes organizmas ruošiasi gimdymui. Imuninė sistema turi aktyviai veikti, kad apsaugotų nuo infekcijos, kuri gresia gimdymo metu, – sako A.Žvirblienė, – net jei imuninė sistema ir būtų slopinama visą nėštumą, pasibaigus nėštumui ji atsistatytų. Tuomet kad apsaugotų nuo autoimuninių ligų, turėtų būti vienas nėštumas po kito. Sunku rasti logišką paaiškinimą tai hipotezei.“

Aurelija Žvirblienė.

Aurelija Žvirblienė.

Autoimuninių ligų veiksniai

Pasak imunologės prof. dr. A.Žvirblienės, autoimunines ligas lemia daugybė veiksnių:

Hormonai. Tai, kad autoimuninėmis ligomis dažniau serga moterys, rodo, kad jos susijusios su moteriškais hormonais: „Žinomas faktas, kad mūsų kūno sistemos yra labai susijusios. Endokrininė sistema taip pat susijusi su imunine, hormonų molekulės gali aktyvinti tam tikrus receptorius, kurie nulemia neadekvatų imuninės sistemos atsaką“, – sako A.Žvirblienė.

Genetiniai veiksniai, paveldimumas. „Moterų ląstelėse yra dvi X chromosomos, o vyrai turi tik vieną. Toje X chromosomoje koduojama nemažai genų, kurie susiję su imuniniu atsaku. Moterys turi daugiau kopijų tų genų, o kai daugiau genų, paprastai ir baltymų daugiau, todėl imuninio atsako mechanizmas šiek tiek kitaip veikia moterų organizme“, – sako imunologė A.Žvirblienė.

Autoimuninėms ligoms įtakos turi ir individualūs genetiniai skirtumai. „Tam tikri genai, vadinami HLA, labai svarbūs imuniniame atsake. Mes paveldime tuos genus iš savo tėvų. Vienokio ar kitokio to geno turėjimas gali nulemti polinkį sirgti tam tikromis ligomis, taip pat ir autoimuninėmis“, – sako imunologė A.Žvirblienė.

Amžius. Dauguma autoimuninių ligų prasideda vyresniame amžiuje. Tai susiję su imuninės sistemos pokyčiais, nes imuninė sistema taip pat sensta. „Autoreaktyvių imuninių ląstelių atrankos mechanizmai jaunam žmogui paprastai veikia gerai, vyresniam žmogui tie mechanizmai gali sutrikti“, – tegia imunologė A.Žvirblienė.

Infekcijos. Autoimuninę ligą gali išprovokuoti infekcija. „Infekcijos metu kartu su patogenu, pavyzdžiui, bakteriniais ar virusiniais antigenais imuninei sistemai parodomi ir mūsų savi antigenai. Arba tam tikri bakterijų antigenai yra panašūs į mūsų ląstelių antigenus, todėl vyksta kryžminės imuninės reakcijos – atakuojamos ne tik bakterijos, bet ir savos ląstelės. Galima turėti genetinį polinkį, bet nebūtinai susirgti. Bet infekcija gali išprovokuoti autoimuninę ligą“, – sako imunologė A.Žvirblienė.

Aplinkos veiksniai. „Dabar gyvename kitaip negu žmonės prieš kelis šimtus metų, maistas yra kitoks, daugiau vaistų vartojama, žarnyno mikrobiota yra pakitusi – visa tai irgi gali turėti įtakos autoimuninių ligų vystymuisi“, – sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. A.Žvirblienė.