Naujajam koronavirusui ieškoma ne tik gydymo, bet ir oficialaus pavadinimo

Naujajam koronavirusui ieškoma ne tik gydymo, bet ir oficialaus pavadinimo / Shutterstock nuotr.
Autorius: Manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-02-06 13:10
Daugiau kaip 28 tūkst. susirgusiųjų, 565 mirtys, siekiant suvaldyti viruso plitimą izoliuojami Kinijos miestai, evakuojami užsieniečiai. Mokslininkai ieško gydymo nuo naujojo koronaviruso, kurio protrūkis kilo Kinijos Uhano mieste. Milijonus žmonių paveikęs koronavirusas dar neturi ir oficialaus pavadinimo.

Gydymas – tik simptominis

Koronavirusui būdingi į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas. Europos vaistų agentūra bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ieškant veiklių antivirusinių vaistų ir jų derinių.

PSO atmetė Kinijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie pasiektą pažangą kuriant vaistus nuo naujos rūšies koronaviruso. Pasak PSO, vaistų, kurių efektyvumas įrodytas kovojant su naujuoju koronavirusu, nėra. Klinikiniuose tyrimuose bus išbandomi antivirusiniai vaistai, skiriami gydyti ŽIV ir Ebolos karštligei, manoma, kad jie gali turėti poveikį gydant naująjį koronavirusą.

Naujasis koronavirusas – dar be pavadinimo

Oficialų pavadinimą koronavirusui turi suteikti Tarptautinio virusų taksonomijos komiteto mokslininkai. Žiniasklaidoje jis vadinamas „naujuoju koronavirusu“, tačiau toks pavadinimas netikslus – koronavirusai yra grupė, kuriam jis priklauso. PSO rekomendavo naudoti pavadinimą 2019-nCoV (2019 reiškia metus, kada nežinomos kilmės virusas užfiksuotas, n reiškia new (angl. naujas), CoV – koronavirusas). Tačiau toks pavadinimas per sudėtingas.

Nesant oficialaus pavadinimo, yra pavojus, kad bus naudojami netikslūs ir neigiamų pasekmių galintys sukelti pavadinimai, pavyzdžiui, „Kinijos virusas“. Toks pavadinimas gali kelti priešiškumą ir skatinti diskriminaciją prieš kinus.

Ankstesni ligų protrūkiai įrodo, kad suteikti pavadinimą – atsakinga užduotis. 2009 metais pradėjęs plisti H1N1 virusas buvo pramintas kiaulių gripu, Egipte nurodyta išskersti visas kiaules, nors virusas, susiformavęs kiaulėse, mutavo ir plito tik tarp žmonių. PSO kritikavo 2015 metais plitusio MERS (Middle East Respiratory Syndrome, angl. Artimųjų Rytų respiracinis sindromas) pavadinimą. Tokie pavadinimai gali kelti priešiškumą tam tikrų religijų, etninių bendruomenių atstovams, skatinti perteklinius kelionių ir prekybos draudimus.

Pagal PSO gaires, nauji ligų sukėlėjai neturėtų būti vadinami pagal geografinę vietą, žmonių vardus, gyvūnus, maisto produktą. Pavadinimas turėtų būti trumpas ir aprašomasis. Kaip geras pavyzdys įvardijamas SARS (Severe Acute Respiratory Syndrome, angl. Sunkus ūminis respiracinis sindromas). Tačiau pavadinimas kartu turi būti ir lengvai ištariamas. Mokslininkai naujojo koronaviruso pavadinimą turėtų paskelbti artimiausiomis dienomis.

Statistika

Iš viso laboratoriškai patvirtinta 28 348 naujojo koronaviruso sukeltos ligos atvejų, tarp jų – 565 mirties atvejai (dauguma atvejų - Kinijoje, už žemyninės Kinijos ribų – 1 atvejis Honkonge, 1 – Filipinuose). Dauguma susirgusiųjų – Kinijoje. Europos sąjungos šalyse registruoti 24 atvejai: 12 atvejų Vokietijoje, 6 Prancūzijoje, 2 Italijoje, 1 Belgijoje, 1 Ispanijoje, 1 Suomijoje ir 1 Švedijoje. Taip pat užregistruoti 2 atvejai Jungtinėje Karalystėje.

Parengė Monika Kairienė pagal bbc.com, ft.com, sam.lt