Negrįžtami pakitimai jau po 20 minučių: kardiologai pataria, kaip įveikti ligą, o ne jos komplikacijas

Miokardo infarktas.
Autorius: Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2022-07-06 10:07
Statistika byloja, kad mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje net 4 kartus viršija ES šalių vidurkį. Praėjusiais metais Europos kardiologų draugijos (EKD) parengtose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse Lietuva yra pažymėta raudona spalva. Tai reiškia, kad lietuviams būdinga ypač didelė kardiovaskulinių ligų rizika. Tarp mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų pirmauja išeminė širdies liga, kitaip dar vadinama širdies vainikinių arterijų susiaurėjimo ar jų užsikimšimo liga, kurios pasekmė – minėtasis miokardo infarktas.

Kodėl taip yra? Atsakymas paprastas: vienas didžiausių ir pagrindinių šios ir kitų kardiovaskulinių ligų veiksnių – padidėjusi cholesterolio, ypač mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, vadinamojo MTL-C („blogojo“) koncentracija kraujyje. Dėl MTL-C cholesterolio pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir vainikinių arterijų aterosklerotinė liga.

Prof. Ramūnas Unikas / Kauno klinikų nuotr.
Prof. Ramūnas Unikas / Kauno klinikų nuotr.

Deja, bet dažniausiai gydomos komplikacijos

Kaip tvirtina Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof. Ramūnas Unikas, paradoksalu, tačiau medicinai darantis vis pažangesne, gydytojai kardiologai vis dar dažniausiai gydo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas.

„Daugeliu atvejų ligas galima išaiškinti, laiku sustabdyti ar jų apskritai išvengti, jei pacientai į mus, medikus, kreiptųsi anksčiau, jei atkreiptų dėmesį į savo rizikos veiksnius ir stengtųsi juos koreguoti. Juolab kad rizikos veiksnių sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra ne vienas – tai ir genetinis paveldimumas, ir padidėjęs kraujospūdis ar per didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Anot jo, kuo daugiau rizikos veiksnių turi pacientas, tuo didesnė tikimybė sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Surasti gydytoją kardiologą savo mieste ir užsiregistruoti konsultacijai patogu manodaktaras.lt portale

Tikslas kuo ilgiau išlaikyti stabilią sveikatos būklę

Nors širdies ir kraujagyslių ligos, ypač miokardo infarktas, išmuša tvirtą pagrindą iš po kojų ir kaip reikiant supurto, visgi ne visi pacientai linkę atsakingai elgtis ir klausyti gydytojų rekomendacijų. Taip tvirtinta Kauno klinikų kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija Gustienė. Ji pabrėžia, jog vieno teisingo atsakymo, kodėl žmonės taip elgiasi nėra.

„Manau, kad pacientas, kai jį ištinka liga, per labai trumpą laiką gauna nepaprastai daug įvairios informacijos. O su tokiu srautu susitvarkyti nėra lengva. Yra nemažai įvairių mitų, patarimų, ką galima, o ko nebereikėtų daryti, turint tokią diagnozę. Žmonės natūraliai susipainioja, atsirenka ne tai, kas teisinga, o kas priimtina asmeniškai.

Prof. dr. Olivija Gustienė / asmeninio archyvo nuotr.
Prof. dr. Olivija Gustienė / asmeninio archyvo nuotr.

Kalbant apie antrinę profilaktiką, labai svarbu atminti, kad jos tikslas, jog liga nepasikartotų, kad kuo ilgiau pavyktų išlaikyti stabilią sveikatos būklę. Tad norint pasiekti tikslą, būtina vartoti vaistus, pakeisti kai kuriuos įpročius. Taip, psichologiškai kartais tikrai nėra lengva niekad iki tol nevartojus vaistų, juos pradėti gerti kasdien ir net ne po vieną tabletę. Žmogus išsigąsta, kartais pradeda nerimauti dėl šalutinių vaistų poveikių.

Labai svarbu paaiškinti pacientui, kokiu tikslu vaistai yra vartojami. Žmogus turi suprasti, kad, pavyzdžiui, vaistas, skirtas mažinti kraujo spaudimą, kartu gali apsaugoti ir nuo staigios mirties, širdies ritmo sutrikimų. Kitas vaistas yra skiriamas širdies nepakankamumo ir širdies plėtimosi prevencijai, tuo tarpu vaistai nuo cholesterolio nėra tas pats kas tik dieta ar papildai, nes jie veikia gerokai plačiau – mažindami uždegiminį procesą kraujagyslėse, stabilizuodami aterosklerotines plokšteles, mažina pakartotinių infarktų riziką. O štai kraują skystinantys vaistai taip pat negali būti nutraukti anksčiau laiko, nes gali kilti labai rimtų gyvybei grėsmingų trombotinių komplikacijų.

Taigi vaistai – reikalingi. Kai kuriuos būtina gerti tik kurį laiką, kai kuriuos – visą likusį gyvenimą, nes vien sveika subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, kad ir kaip tai būtų svarbu, išgyvenus miokardo infarktą ar susidūrus su kita kardiovaskuline liga, stebuklų nepadarys – sveikatos būklę suvaldyti padės tik vaistai. O jų šiandien turime išties didelį pasirinkimą, be to, daugėja ir inovatyvių preparatų, nes medicina, farmacija kasmet darosi vis pažangesnė. Pavyzdžiui, jau yra net tokių preparatų, konkrečiai cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti, kuriuos reikia vartoti tik kelis kartus per metus“, – pažymi prof. O.Gustienė.

Ištikus miokardo infarktui, svarbiausia – laikas

Taip teigia prof. R.Unikas. Pasak jo jei žmogų negerumas krūtinėje vargina ilgiau nei 20-30 minučių, nepraeina ir ypač blogėja, reikia jokiu būdu nekentėti, nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą, mat svarbi kiekviena minutė, kiekvienas pusvalandis, kiekviena valanda. Kardiologo teigimu, skausmas – tai ženklas, kad širdis šaukiasi pagalbos, bet jos negauna.

Širdžiai trūksta deguonies, maisto medžiagų, nutrūkus kraujotakai širdies raumenyje, jau po 20 minučių pradeda žūti širdies raumens ląstelės.

„Jei kraujotaka neatstatoma, pakitimai tampa negrįžtami – formuojasi didelis randas, plečiasi širdis ir vystosi širdies nepakankamumas, galima ir mirtis. Paprastai po infarkto, kai angiografijos metu atveriama kraujagyslė ir į kraujagyslę implantuojamas specialus skėtiklis – stentas ar atliekama širdies operacija – rezultatai nebūna tokie, kokių norėtųsi, nes tos procedūros dažniausiai jau atliekamos pavėluotai,“ – pažymi pašnekovas.

Surasti gydytoją kardiologą savo mieste ir užsiregistruoti konsultacijai patogu manodaktaras.lt portale