Neplanuotas nėštumas – rizika ne tik motinos, bet ir kūdikio sveikatai

Neplanuoti nėštumai, net jei moteris planuoja gimdyti, sukelia didesnę riziką jos ir kūdikio sveikatai / Shutterstock nuotr.
Autorius: Autorius: Genovaitė Privedienė, www.vlmedicina.lt
Publikuota: 2021-07-06 16:00
„Nenoriu pastoti, bet jei pastosiu – gimdysiu“, – pareiškia ne viena kontracepcijos nenaudojanti moteris. Šis lengvabūdiškas požiūris, teigia specialistai, gali brangiai kainuoti ne tik moters psichikos būklei, bet ir naujagimio sveikatai. Kodėl nėštumas turi būti planuojamas?

Išvengtų kūdikio apsigimimų

„Pasaulyje nėštumai paprastai yra planuojami. Tik Lietuvoje daugeliui moterų tai daryti sunkiai sekasi. Jos sako: „Kas bus, tas bus“. Tai nėra gera nuostata, nes neplanuoti nėštumai, net jei moteris planuoja gimdyti, sukelia didesnę riziką jos ir kūdikio sveikatai. Kodėl? Yra nustatyta, kad bent mėnesį prieš pastojimą ir pirmus tris nėštumo mėnesius moteris turėtų vartoti kasdien po 400 mikrogramų folio rūgšties, kad išvengtų tam tikrų nepageidaujamų pasekmių. Nevartojant folio rūgšties, daugiau kaip du kartus padidėja nervinio vamzdelio apsigimimų rizika“, – perspėja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas.

Pasak medicinos mokslų daktaro, nervinio vamzdelio apsigimimai yra patys sunkiausi apsigimimai. Statistikos duomenimis, Lietuvoje dabar yra maždaug 400 asmenų, turinčių šiuos apsigimimus, iš jų apie 200 – vaikų.

„Ką reiškia nervinio vamzdelio apsigimimai? Tai tokie apsigimimai, kai vaikas, pavyzdžiui, neturi šlapinimosi reflekso, t. y. negali pats nusišlapinti, jam visą gyvenimą reikia nuleidinėti šlapimą. Prieš keletą metų, kai buvo panaikintas mokykloje slaugytojo etatas, kilo problema, nes nebeliko kam mokykloje nuleisti tiems vaikams šlapimą. O jei šlapimas laiku nenuleidžiamas, tai komplikuojasi šlapimo takų infekcija, ir tokie vaikai ilgai neišgyvena. Kita problema, kartais iškylanti esant nervinio vamzdelio apsigimimams, – negalėjimas sulaikyti išmatų, todėl tokie žmonės visą gyvenimą turi nešioti sauskelnes. Dar kitos nervinių vamzdelių apsigimimo pasekmės – nesuaugęs stuburas, įvairaus lygio apatinių galūnių paralyžiai, kaukolės apsigimimai“, – pasakoja dr. V.Klimas.

Gydytojas akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas
Gydytojas akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas

Anot jo, jei moterys tai žinodamos savo nėštumą planuotų ir pradėtų laiku vartoti folio rūgštį, tų apsigimimų būtų bent du kartus mažiau.

Be to, nėštumą planuojančios moterys prieš pastodamos pasiskiepija nuo gripo ir išvengia šios užkrečiamosios ligos sukeliamų rimtų komplikacijų. Taip pat mėnesį prieš planuojamą pastojimą rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo raudonukės bei kai kurių kitų ligų – apie tai kiekvieną moterį informuoja šeimos gydytojas.

Gali sukelti psichologinę traumą

Kokius neigiamus jausmus, emocijas išgyvena nelauktai, netikėtai pastojusi moteris? Santaros klinikų Vaisingumo centro medicinos psichologė Evelina Sabaitytė sako, jog nelauktai ir netikėtai gali užsimegzti tiek planuotas, tiek neplanuotas nėštumas, tiek porai sąmoningai nusprendus nesisaugoti, tiek nesąmoningai nesisaugant. Todėl jausmai, kuriuos išgyvens pastojusi moteris ir pora, priklauso nuo daugelio aplinkybių.   

„Tiek planuotas, tiek neplanuotas nėštumas keičia partnerių gyvenimus, anksčiau vyravusius vaidmenis, suteikia naujų papildomų atsakomybių ir įsipareigojimų, todėl gali sukelti daugybę įvairiausių jausmų ir išgyvenimų. Pirmasis jausmas, su kuriuo susiduriama nelauktai, netikėtai pastojus – nuostaba. Ji vienas iš bazinių žmogaus jausmų, kuris instinktyviai mus mobilizuoja ir skatina mąstyti plačiau, susidūrus su nauja ir netikėta situacija. Vėliau, nelygu kokia yra individuali moters ir poros situacija, nuostaba gali transformuotis į didžiulį džiaugsmą ir euforiją arba į šoką, nerimą ir baimę. Mano patirtis rodo, kad ne netikėtumo veiksnys nulemia moters emocinius išgyvenimus pastojus, bet būtent gyvenimo aplinkybės, kuriomis užsimezga nėštumas. Nėštumas – individuali kiekvienos poros patirtis, kurią suformuoja galybė psichosocialinių veiksnių“, – pasakoja medicinos psichologė.

Patirčių pasekmės, anot jos, priklauso nuo to, kokius vidinius ir išorinius resursus turi moteris ir šeima. Neplanuotas nėštumas gali neturėti visiškai jokių pasekmių psichikos sveikatai, gali pastūmėti į psichologinį augimą arba sukelti moteriai ir šeimai psichologinę traumą, kuri gali sąlygoti nerimo sutrikimus, depresiją ar net potrauminio streso sutrikimą.

„Jei išgyvendama psichologinę krizę moteris ar šeima nesulauks tinkamos ir savalaikės emocinės paramos ir psichologinės pagalbos, tai gali atsiliepti ir auginamam vaikui. Moteriai gali būti sunku megzti emocinį ryšį su vaiku bei juo rūpintis. Itin retais atvejais galime susidurti su visišku vaiko atstūmimu“, – teigia E.Sabaitytė.

Nutraukto nėštumo pasekmės

Yra moterų, kurios nelauktai pastojusios, ryžtasi nėštumą nutraukti. Kokios gali būti to pasekmės? Psichologė pateikia mokslinių tyrimų duomenis: maždaug trečdalis moterų, nutraukusių nėštumą, patiria bent vieną neigiamą pasekmę savo emocinei būklei ir psichikos sveikatai. Kai kurios pasekmės, tokios kaip depresija, nerimas, valgymo sutrikimai, pasitaiko dažniau – juos patiria ir išsako maždaug kas antra nėštumą nutraukusi moteris. Neretai nėštumo nutraukimą lydi sumažėjęs savęs vertinimas, įvairiausio pobūdžio košmarai, kaltės jausmas ir apgailestavimai.

„Tiek neplanuoto nėštumo, tiek nėštumo nutraukimo pasekmės kiekvienai moteriai, porai ir šeimai bus individualios bei glaudžiai susijusios su moters psichosocialiniu palaikymu bei savalaike tiek artimųjų, tiek specialistų emocine parama“, – pabrėžia medicinos psichologė.

Todėl patiriantiems sunkumus žmonėms ji pataria ieškoti profesionalios emocinės paramos ir psichologinės pagalbos bei artimųjų palaikymo ir tik gerai viską apsvarsčius priimti sprendimus.

Reikalingas reprodukcinės sveikatos ugdymas

Ar nelauktų pastojimų sumažėtų, jei vaikai jau mokykloje gautų lytiškumo ugdymo pamokas? Kas lemia tai, kad neplanuotų nėštumų problema Lietuvoje vis dar egzistuoja? Anot dr. V. Klimo, labiausiai prie to prisideda tai, kad pas mus nėra ugdoma reprodukcinė sveikata. Juk Pasaulio sveikatos organizacija yra nustačiusi, kad tik 10 proc. žmogaus sveikatos lemia medicina ir sveikatos apsauga, o 50 proc. sveikatos lemia žmogaus gyvensena, po 20 proc. – genetika ir aplinka.

Todėl, dr. V.Klimo nuomone, rizikingą žmonių elgesį į saugesnį padėtų keisti visuomenės sveikatos mokymas.

„Daugelyje pasaulio šalių vaikams nuo mokyklos pradedamas lytinis auklėjimas, kurio užduotis – ne šiaip suteikti informaciją, o rizikingą lytinį elgesį pakeisti mažiau rizikingu. Siekiant išvengti neplanuotų nėštumų, vaikai mokomi, kaip naudotis šiuolaikinėmis kontracepcijos priemonėmis, kaip nusipirkti prezervatyvus nesigėdijant, kaip pareikalauti, kad partneris naudotų prezervatyvą. Juk pas mus paaugliai įsitikinę: jei neturėjai lytinių santykių – tu dar ne vyras. Nekaltybė dar nelabai priimtina. Tinkamas lytinis auklėjimas išmokytų atsispirti šiai paaugliškai nuostatai, padėtų suprasti, kad tai kiekvieno sprendimas ir atsakomybė“, – teigia gydytojas akušeris ginekologas.

Medicinos psichologė E.Sabaitytė atkreipia dėmesį, kad kasmet Lietuvoje registruojami tik pavieniai nepilnamečių gimdymai ir nėštumo nutraukimai. „Peršasi prielaida, kad jautrioji grupė yra visai kita – jaunos reprodukcinio amžiaus moterys. Todėl lytiškumo ugdymas turi būti tęstinis. Būtų nuostabu, jei moteris per visą savo gyvenimą turėtų galimybę gauti vis naujos informacijos. Lytiškumo ugdymo programos reikšmingos ne tik nėštumui planuoti, bet kur kas labiau pačiai reprodukcinei asmens sveikatai, ypač lytiniu keliu plintančių ligų prevencija“, – sako ji.

Pagalba

Jei išgyveni dėl neplanuoto nėštumo, jums padės Krizinio nėštumo centro specialistai. www.neplanuotasnestumas.lt, tel. 860357912

Daugiau informacijos galite gauti ir interneto svetainėje www.pagalbasau.lt. Šį projektą įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su savo sričių ekspertais.

Pagalba moterims teikiama ir telefonu tel. 8 800 66366. www.pagalbosmoterimslinija.lt

Skambinti galima kiekvieną dieną bet kuriuo paros metu.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“