Nerimautojams atsipalaidavimas kelia tik dar didesnį nerimą

Nerimautojams atsipalaidavimas kelia tik dar didesnį nerimą / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2019-10-20 10:16
Nors atsipalaidavimo tikslas – sumažinti nerimą, žmonėms su nerimo sutrikimais atsipalaidavimo pratimai nerimą tik padidina. Manoma, kad atsipalaidavimas tokiems žmonėms trukdo jų strategijai nuolatos nerimaujant išvengti emocijų šuolių.

Kai kuriems žmonėms bandymas atsipalaiduoti tik padidina nerimą, nes atsipalaidavimas trukdo jų nerimavimui – rašoma naujame tyrime. Tyrimo autoriai – Pensilvanijos Penn State universiteto psichologijos profesorė Michelle Newman ir psichologijos doktorantas Hanjoo Kim.

Tyrime dalyvavo 96 universiteto studentai – trečdaliui jų buvo nustatytas generalizuoto nerimo sutrikimas, trečdaliui – depresija. Likęs trečdalis buvo kontrolinė grupė, jiems nenustatyti jokie sutrikimai. Eksperimento dalyviai darė atsipalaidavimo pratimus, žiūrėjo atpalaiduojančius vaizdo klipus ir atsakinėjo į klausimus apie savo būseną.

Tyrimo autoriai daro išvadą, kad didžiausią nerimą praktikuojant atsipalaidavimo technikas jautė žmonės su generalizuoto nerimo sutrikimu. Šis sutrikimas pasižymi nuolatiniu jaudinimusi dėl ateities, nesant konkrečių aplinkybių ar priežasties. Paradoksalu tai, kad tokie žmonės – labiausiai jautrūs emocijų pokyčiams, tačiau būtent atsipalaidavimo jiems labiausiai ir reikia. Tyrimo dalyviai, kuriems nustatyta depresija, taip pat jautė nerimą atsipalaiduodami, tačiau šioje grupėje efektas buvo mažiau išreikštas.

Kad egzistuoja atsipalaidavimo sukeltas nerimas, psichikos sveikatos specialistų bendruomenė pripažįsta jau kelis dešimtmečius. Tačiau kodėl atsipalaidavimas kai kuriems žmonėms turi priešingą efektą, kol kas neaišku.

Manoma, kad priešingas atsipalaidavimo efektas susijęs su „kontrasto vengimo“ elgesiu. „Kontrasto vengimo“ teoriją 2011 metais sukūrė eksperimento autorė prof. Newman. Pasak jos, žmonės nerimauja, nes tai būdas išvengti nusivylimo, jei atsitiktų kas nors bloga. Nuolatinis nerimas – tarsi būdas apsisaugoti nuo emocijų pokyčio, neigiamų emocijų proveržio. Tačiau tokia taktika – neveiksminga. Sveikiau leisti sau patirti emocijų ir būsenų pokyčius – kuo daugiau jų patiriama, tuo labiau suprantama, kad galima sau leisti ir atsipalaiduoti, ir patirti neigiamas emocijas.

Parengta pagal medicalnewstoday.com