Nėštumo komplikacijos pirmajame trimestre: ginekologė paaiškina, ką būtina apie jas žinoti

Nėštumas, pykinimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-01-16 09:56
Nėštumas – ne liga, tačiau šio ypatingo laikotarpio metu moters kūne vyksta daugybė pokyčių. Kartais dėl įvairiausių priežasčių pasitaiko tam tikrų nesklandumų ir komplikacijų nėštumo metu. Apie tai, kaip atpažinti jų pirmuosius simptomus pirmajame trimestre ir, jei įmanoma – to išvengti, portale manodaktaras.lt kalbamės su gydytoja akušere-ginekologe, genetike Sandra Tumėne.

Persileidimai

Turbūt pati grėsmingiausia ir viena dažniausių ankstyvojo nėštumo komplikacijų yra jo nutrūkimas arba persileidimas. Pasak gydytojos, sveikai moteriai nėštumas persileidimu baigiasi vienai iš penkių arba 20 proc.: „Žinoma, pasitaiko taip, jog viena vaisinga moteris gali neturėti per gyvenimą nė vieno persileidimo, o kitai moteriai iš trijų nėštumų, deja, gali pasitaikyti net du persileidimai“.

Gydytoja akušerė-ginekologė, genetikė Sandra Tumėnė
Gydytoja akušerė-ginekologė, genetikė Sandra Tumėnė

Būna, jog persileidimai įvyksta labai anksti, t.y., kartais moteris net nežino, kad laukėsi. Ji galėjo kreiptis į ginekologą dėl gausesnio kraujavimo, pamaniusi, jog galbūt tai susiję su mėnesinėmis, o paaiškėjo, kad buvo pastojusi ir iškart įvyko persileidimas. Daugumos persileidimų priežastys yra neaiškios kilmės.

Ektopinis nėštumas

Kita grėsminga nėštumo komplikacija pirmajame trimestre – ektopinis nėštumas, tai būklė, kai nėštumas vystosi ne gimdoje, t.y., apvaisinta kiaušialąstė nenukeliauja iki gimdos, tačiau implantuojasi ir pradeda augti kiaušintakyje, prie kiaušidės, pilvaplėvėje ir kt. Deja, akušerės ginekologės S.Tumėnės teigimu, šis nėštumas negali baigtis sėkmingai, nes vaisiui saugiai vystytis ir būti sėkmingai išnešiotam yra skirta gimda, o kiti organai tam nėra pritaikyti. 

„Jeigu nėštumas pradeda vystytis, tarkim, kiaušintakyje, augdamas gemalas sukelia stiprius pilvo skausmus, taip pat kiaušintakis gali plyšti, sukeldamas kraujavimą į pilvo ertmę ir iš makšties. Nediagnozuotas ir negydomas ektopinis nėštumas gali baigtis moters mirtimi“, – paaiškino gydytoja.

Dažniausios priežastys: 

  • įgimtos kiaušintakio ir kiaušidžių anomalijos, pvz., kiaušintakis labai ilgas, siauras, vingiuotas ar persisukęs, netaisyklinga kiaušintakio ar kiaušidžių padėtis, forma, dydis;
  • persirgtos infekcinės dubens organų ligos, pvz., lytiškai plintanti infekcija ar dubens uždegiminė liga, dėl kurios kiaušintakis gali užakti, susidaryti sąaugų ar pakisti dubens organų padėtis;
  • jatrogeninės priežastys: po buvusių apatinio pilvo aukšto ar ginekologinių operacijų; invazinių manipuliacijų dėl galimų sąaugų; organų padėties pasikeitimo;
  • hormonų disbalansas;
  • rūkymas;
  • intrauterinė spiralė.

Kraujavimas

Jis gali būti dviejų tipų – fiziologinis ir patologinis. 

Fiziologinis kraujavimas, anot gydytojos akušerės-ginekologės, yra nepavojingas, vyksta tuomet, kai apvaisinta kiaušialąstė implantuojasi, t.y., „įsiskverbia“ į gimdos gleivinę pažeisdama kraujagyslių vientisumą. Tačiau, jeigu gydytojas tiek echoskopijos metu, tiek atlikęs kraujo tyrimus mato, kad nėštumas vystosi normaliai, tuomet nėra ko nerimauti  – galiausiai nėštumo eigoje viskas susitvarko. 

„Toks kraujavimas dar vadinamas pseudomėnesinėmis, kurios įvyksta maždaug tuomet, kai turtėtų būti tikrosios menstruacijos, t.y., arba 28–30 dieną nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos, arba, jei moteris žino pastojimo datą, tuomet po 14 dienų nuo apvaisinimo. Fiziologinis kraujavimas tęsiasi kelias dienas ir dažniausiai sustoja savaime, kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti kraujagyslių sieneles stiprinančių vitaminų“, – teigė akušerė ginekologė S.Tumėnė.

Patologinis kraujavimas nėštumo pradžioje gali signalizuoti, kad nėštumas nesivysto, gresia persileidimas arba formuojasi hematoma, t.y., kraujosruva tarp gemalo dangalų. Gydytojas echoskopu gali pamatyti embriono augimo neatitikimą pvz., nėštumas yra 6–7 savaičių, o vaisiaus širdelė neplaka, arba nematyti paties vaisiaus. 

„Ar galima išgelbėti nėštumą, priklauso nuo situacijos. Jei persileidimas vyksta dėl nėštumą palaikančių hormonų stokos, kartais pavyksta išvengti persileidimo, laiku ištyrus ir paskyrus šių hormonų. Yra įrodymų, jog stabdyti savaiminių persileidimų nereikėtų, nes pirma – nėra stebuklingų priemonių padėti tokiu atveju, antra – pats organizmas genetiškai atstumia pakitusį vaisių, tarsi norėdamas „ištaisyti klaidą““, – pasakojo gydytoja S.Tumėnė.

Vieno mokslinio tyrimo metu buvo tiriami gemalai po savaiminių persileidimų. Paaiškėjo – dauguma jų turėjo genetinių pakitimų. Žinoma, gydytojos teigimu, jeigu matyti aiški priežastis, kodėl organizmui nesiseka išlaikyti nėštumo, pavyzdžiui, yra per žemas progesterono kiekis arba sutrikęs folio rūgšties aktyvavimo mechanizmas, tuomet skiriamas atitinkamas gydymas ir stebima tolimesnė nėštumo eiga. 

Patologiniai kraujavimai kartais gali įvykti ir dėl gimdos ar makšties ligų, tačiau visgi daugeliu atvejų priežastys nėra aiškios. Pasak genetikės S.Tumėnės, moteris gali norėti atlikti genetinius vaisiaus tyrimus prasidėjus persileidimui. Tai įmanoma, deja, tyrimai mokami ir jie ne visada pavyksta, tačiau, jei moteris patyrė du ar daugiau persileidimų, jai ir jos partneriui bus rekomenduotas genetinis ištyrimas dėl galimo chromosomų persitvarkymo ar kitos genetinės patologijos.

Pūslinė išvisa arba trofoblastinė liga

Tai gana reta būklė, kuri įvyksta, kai vieną kiaušialąstę apvaisina du spermatozoidai arba apvaisinama kiaušialąstė, kuri neturi branduolio, t.y., neturi chromosomų rinkinio. Kaip teigė akušerė ginekologė, toks gemalas dėl vystymosi sutrikimų niekada netaps vaisiumi ir yra panašus į daugybines pūsleles, užpildančias gimdos ertmę: „Ši liga gali turėti ir piktybinę formą, panašią į vėžį, tačiau dažniausiai tai lėtai augantis navikas, kuris sukelia skausmą pilvo apačioje, kraujavimus iš gimdos, bendrus negalavimus, padidėjusį kraujo spaudimą, galūnių tinimus ir pakitimus šlapime bei kraujyje.  Ši nėštumo komplikacija yra gydoma medikamentiniu arba chirurginiu būdu“.

Nėščiųjų toksikozė su intoksikacija

Tai viena dažnesnių nėštumo komplikacijų, kurios metu moterį lydi nuolatinis pykinimas ir vėmimas, tokiu būdu nėščiosios organizmas nepajėgia įsisavinti būtinų maisto medžiagų. Šią būklę, anot gydytojos, dažniausiai sąlygoja tam tikrų nėštumo hormonų pokyčiai. 

Intoksikacija daugeliui besilaukiančiųjų praeina savaime arba gydoma vaistais, kurie padeda sustabdyti pykinimą. Jei moteris negali valgyti pagrindinių maisto produktų dėl nuolatinio pykinimo, tuomet taikomas intraveninis maitinimas, kurio metu moters organizmas aprūpinamas reikalingomis maisto medžiagomis, vitaminais ir mikroelementais. Pasak akušerės ginekologės S.Tumėnės, intoksikacija paprastai tęsiasi iki antro trimestro pradžios, tačiau itin retais atvejais kai kurioms nėščiosioms stiprus pykinimas gali lydėti net iki gimdymo dienos.

Anemija

Anemija arba mažakraujystė dažniausiai pasireiškia pirmajame nėštumo trimestre, bet gali tęstis viso nėštumo eigoje. Anemija nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl nepakankamo geležies įsisavinimo žarnyne ir padidėjusio jos poreikio, pasikeitus moters mitybai (ją supykina net pažiūrėjus į mėsos gaminius, arba galbūt moteris yra vegetarė). 

Esant anemijai, anot gydytojos S.Tumėnės, neščiosios kraujyje mažėja pagrindinės eritrocitų sudėtinės medžiagos – hemoglobino (o jų pagrindinė sudedamoji dalis yra geležis), tad blogėja deguonies išnešiojimas po organizmą, todėl moteriai gali būti silpna, spengia ausyse, svaigsta galva, jaučia nuolatinį dusulį ir nuovargį. Mažėjant deguonies įsisavinimui mamos organizme, savaime jo mažiau patenka vaisiui per placentą, todėl tai yra pavojinga būklė abiem. 

„Net ir tuo atveju, jei nėščioji valgo pakankamai mėsos, reikia nepamiršti, kad didžioji dalis geležies yra skiriama naujos gyvybės formavimuisi ir augimui, todėl pasitelkiamos ir geležies atsargos moters organizme. Jeigu geležies atsargų nepakanka ir vystosi nežymi anemija, moteriai rekomenduojama speciali dieta. Esant vidutinei anemijai, ši gydoma geležies papildais arba vaistiniais geležies preparatais. Esant sunkiai anemijos formai, gali būti skirti intraveniniai geležies preparatai“, – paaiškino gydytoja akušerė-ginekologė.

Norint, kad geležies preparatus organizmas geriau įsisavintų, patariama juos vartoti ryte, esant tuščiam skrandžiui, ir pusryčiauti tik po valandos (mat maistas tik truko geležies įsisavinimui). 

Gydytoja primena, jog pagrindiniai geležies šaltiniai:

  • raudona mėsa (liesa jautiena ir kiauliena),
  • kepenys,
  • kiaušinių tryniai,
  • tamsiai žalios daržovės (brokoliai, špinatai ir kt.),
  • džiovinti vaisiai, riešutai,
  • pupelės, granatai, jų sultys ir kt.