Nesustojantis vidinis varikliukas – kaip padėti vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-06-05 15:00
„Prisimenu vieną pilietį, kuris atėjo pas mane. Jis buvo tikras tornadas, perėjo per visą kabinetą taip, kad per kelias minutes viskas buvo ištraukta, išmėtyta. Kai matai tokį vaiką, supranti, kad tas pats vyksta namuose, tas pats bus darželyje, mokykloje... Tai yra tokio aktyvumo vaikas, kurio viduje tiesiog yra toks motoriukas, ir jis nieko negali padaryti“, – pasakoja Santaros klinikų Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja, vaikų neurologė-socialinė pediatrė Laima Mikulėnaitė.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – vienas dažniausiai vaikams nustatomų raidos sutrikimų. Jei šis sutrikimas diagnozuojamas ankstyvame amžiuje, vaikui teikiama pagalba gali būti efektyvi.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pasireiškia dėmesio nesutelkimu, judrumu, impulsyvumu. Pasak L.Mikulėnaitės, įtarti šį sutrikimą galima jau dvejų metų amžiaus vaikams: „Žinoma, labai sunku atskirti ankstyvame amžiuje, nes vaikai apskritai yra labai aktyvūs. Bet kai matome vaiką, kuriam tas vidinis motoriukas tiesiog trukdo tyrinėti daiktus, kuris yra neproduktyviai aktyvus – lipa, eina, pameta daiktus, neieško jų funkcijos, pagal amžių nepritaiko žaidimo – reikia sunerimti ir bendradarbiaujant su specialistais įvertinti, ar tas vaikas neturi aktyvumo ir dėmesio sutrikimo.“

Visgi dažniausiai šis sutrikimas diagnozuojamas mokykliniame amžiuje, nes būtent mokykloje tokiems vaikams kyla itin daug sunkumų.

„Kol vaikas mažas, galime matyti tą hiperaktyvumą, kuris sutrikdo vaiko prisitaikymą – namuose jis laksto, duodasi, darželyje auklėtojos skųsis, kad jis nepasėdi, nepabaigia jokio darbo, sunku jį išlaikyti, jis nesutelkia dėmesio. Kuo vaiko amžius didėja, tuo daugiau savikontrolės ir veiklos rezultatų iš jo reikalaujama, dėl to kyla problemų“, – sako vaikų neurologė L.Mikulėnaitė.

Sunkumai mokykloje

Pasak gydytojos, beveik pusė vaikų, kurie turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, turi ir mokymosi sunkumų, jiems sunku skaityti ar rašyti, mokytis matematikos. Beveik 70 proc. tokių vaikų turi kalbos ir kalbėjimo problemų – tai rodo moksliniai tyrimai.

„Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčiam vaikui sunku sukaupti dėmesį ir jį išlaikyti, pabaigti užduotį iki galo, jis negali susikaupti, išklausyti užduoties. Prie viso to neretai prisideda ir tai, kad jam sunku skaityti bei rašyti, jis nesuspėja pagal mokymosi tempą mokykloje. Tai sukelia ne tik nesėkmes, bet ir negatyvius jausmus, vaikas gali jaustis nevisaverčiu“, – teigia vaikų neurologė-socialinė pediatrė L.Mikulėnaitė.

Mokykla tokiam vaikui neretai tampa neigiamų emocijų ir elgesio problemų šaltiniu. Tai turi įtakos ne tik vaiko ir mokytojų santykiams, bet ir motyvacijai mokytis.

„Mokytojui toks vaiko elgesys yra iššūkis: jis trukdo pamokos metu, yra aktyvus, neretai dėl to kyla konfliktinės situacijos. Jam sunku susikaupti, išgirsti užduotis, jis būna labai judrus, gali bet kada atsikelti, išeiti, nes jo vidinis motoras verčia jį keltis ir eiti, jam sunku su tuo susitvarkyti. Pasitaiko atvejų, kai šie vaikai tampa nereikalingi, kartais matomi kaip kliuviniai klasėje visiems. Galime tik įsivaizduoti, kaip jiems sudėtinga ir kaip jie jaučiasi“, – sako gydytoja L.Mikulėnaitė.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems vaikams gali prasidėti elgesio, emocinės problemos, kiti net suserga depresija.

Didžiausias iššūkis – judrumas

Nepaisant to, kad labiausiai pamokoje ir mokytojui, ir mokiniams trukdo tai, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintis vaikas yra labai judrus, nuolat juda, dar vienas aplinkinių nepasitenkinimą sukeliantis elgesio požymis yra impulsyvumas.

„Kai liežuvis, rankos ir kojos veikia greičiau negu galva pagalvoja. Toks vaikas gali plepėti be perstojo arba, jei kažkas nepatiko, pradėti šūkauti, rėkauti, būti itin emocingas ir ne visada tinkamai reaguoti į negatyvius išgyvenimus“, – paaiškina vaikų neurologė L.Mikulėnaitė.

Pasak gydytojos, nieko nedarant, vaikams būna sudėtinga, kyla santykių, socializacijos problemos, jiems pritapti ir gerai sutarti nelengva ir šeimoje, ir ugdymo įstaigoje: „Jei dėl sutrikimo pasireiškiančio elgesio nesimokoma valdyti, žmogus neturi tiek gebėjimų ir atsparumo pats, kad prisitaikytų, tai ir suaugusiajam pasidaro rimta problema.“

 

Laima Mikulėnaitė / Tomo Vinicko nuotr.
Laima Mikulėnaitė / Tomo Vinicko nuotr.

Pagalba vaikui

Kaip ir kitus raidos sutrikimus, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą taip pat svarbu nustatyti kuo anksčiau. „Kuo anksčiau pamatome, tuo anksčiau galime taikyti daug terapijų vaikui padėti. Taikyti tam tikrą struktūrą, duoti tam tikras užduotis, mokyti vaiką pradėjus darbą pabaigti, mokyti tėvus, kad išlaikytų nuoseklius reikalavimus. Daugybės dalykų, kurie vaikui neduoti iš prigimties, jis gali išmokti“, – pabrėžia vaikų neurologė-socialinė pediatrė L.Mikulėnaitė.

Vėlesniame amžiuje, pasak gydytojos, svarbu koreguoti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko elgesį psichoterapija, psichologiniais konsultavimais: „Vaikas turi išmokti elgesio taisykles, kokios yra visuomenėje, turi išmokti įveikti sunkumus dėl savo impulsyvumo, tinkamais būdais suvaldyti pyktį, liūdesį ir kitus jausmus.“

Mokymosi problemas spręsti gali padėti ne tik ugdymo programų palengvinimas, bet ir suaugusiojo pagalba: mokytojo padėjėjas mokykloje ar tėvai namuose. Yra labai daug gerų technikų, kurios padeda vaikui išbūti ilgesnį laiką veikloje ir ją pabaigti. Individualus dėmesys ir nuoseklumas gali padėti vaikui patirti sėkmes, svarbiausia – nepalikti jo vieno tvarkytis su iššūkiais, kurie jam per sudėtingi ir nėra įveikiami.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems vaikams taip pat labai svarbus kur kas didesnis fizinis krūvis. „Ypač tinka individualus sportas, nes ne visada komandiniame žaidime tokie vaikai gali pamatyti kitą žmogų, kuriam galėtų, pavyzdžiui, perduoti kamuolį. Bet individualus sportas – plaukimas, tenisas, lengvoji atletika – labai tinka. Tokie vaikai yra labai ištvermingi ir pasiekti gali labai daug“, – sako L.Mikulėnaitė.

Medikamentinis gydymas

Jei visos šios priemonės, kurios turėtų būti taikomos nuo mažens, nepadeda, gali būti taikomas medikamentinis gydymas. Vaikui augant, iš raidos specialistų priežiūros jis pereina į vaikų ir paauglių psichiatrų priežiūrą, tuomet gali būti skiriami vaistai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo požymiams palengvinti. Paradoksalu, bet hiperaktyviems vaikams nusiraminti padeda stimuliantai.

„Įprastinės raidos žmones stimuliantai stimuliuoja, o šiuos vaikus atvirkščiai – jų smegenys taip sukurtos, kad dėl neuronų dirginimo ir slopinimo problemų, dėl tam tikrų medžiagų, kurios perduoda impulsus nuo vieno neurono prie kito, vadinamųjų neurotransmiterių veiklos, pasirodo, kad juos labiausiai ramina būtent stimuliantai“, – pasakoja L.Mikulėnaitė.

Pasak gydytojos, medikamentai vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu pagerina dėmesio sukaupimą, sumažina aktyvumą, vaikai gali geriau gali mokytis ir prisitaikyti, save valdyti.

Daugiau apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą bei kitus psichikos sveikatos sunkumus galima sužinoti psichologinės pagalbos platformoje pagalbasau.lt. Svetainėje atsakius į pateikiamus klausimus, galima įsivertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje galima rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje – psichologinę pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“