Neurologė: migrenos sukeliami skausmai gali parklupdyti ir stipriausius

Galvos skausmas, migrena / Shutterstock nuotr.
Autorius: Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2021-08-12 11:19
Dažnas žmogus, patyręs varginančius galvos skausmus, skuba juos malšinti medikamentais. Gydytoja neurologė Giedrė Jančienė atkreipia dėmesį, kad iš už pirmo žvilgsnio nekaltų galvos skausmų gali slypėti kur kas sudėtingesnė liga – migrena. Medikė įvardija esminius simptomus ir pataria, kokius tyrimus būtina atlikti siekiant nustatyti tikrąją ligos diagnozę.

Ne vienas asmuo, patyręs migrenos sukeliamus skausmus pritars, jog tai – sunkiai pakeliama našta, kuri žmogų priverčia bent jau kuriam laikui atsitraukti nuo kasdieninės veiklos. Priešingai nei paprastas galvos skausmas, migreninis skausmas yra dažnai lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto bei autonominės nervų sistemos sutrikimų.

Skausmas, kurio nevalia ignoruoti

Anot gydytojos neurologės Giedrės Jančienės, migrena nėra paprastas galvos skausmas, tai – neurologinė būklė, kuri sukeldama laikinus cheminių medžiagų, nervų ir kraujagyslių pokyčius smegenyse, veikia mūsų nervų sistemą.

„Migrenai būdingas tiek vienpusis, tiek ir abipusis pulsuojančio pobūdžio galvos skausmas, kuris dažniausiai sustiprėja fizinio aktyvumo metu. Ši patologija nuo paprasto galvos skausmo gerokai skiriasi ir jaučiamo skausmo skale – tai gali būti vidutinis, stiprus, labai stiprus arba nepakeliamas skausmas. Asmuo, jaučiantis migrenos sukeltus skausmus, neretai patiria ir pykinimą, vėmimą, šviesos ir garso baimę.

Žmones taip pat gali kamuoti dėmesio, koncentracijos sutrikimas, miglotas matymas, mirgėjimas akyse. Migrenos priepuolio ištiktas asmuo paprastai ieško ramybės ir tamsos“, – sako „Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ gydytoja G.Jančienė, pridurdama, jog migrena dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės.

Pasak neurologės, nors migrenos priepuolis žmogui dažniausiai pasireiškia savaime ir be priežasties, neretai jo atsiradimui įtaką gali turėti ir kasdieniai veiksniai: „Migrenos priepuolį gali išprovokuoti patiriamas stresas, jaučiamas nuovargis, hormoniniai pokyčiai organizme, neretai kylantys dėl kontraceptikų vartojimo. Kai kuriems pacientams įtakos skausmo atsiradimui turi tam tikri gėrimai bei maisto produktai – raudonas vynas, kava ar fermentinis sūris. Priepuolius iššaukti taip pat gali pojūčių dirgikliai – įvairūs kvapai, skardūs garsai, mirksinčios šviesos bei aplinkos veiksniai – karštis bei šaltis.“

Tikslingas gydymas sumažina galimų komplikacijų vystymąsi

G.Jančienė pabrėžia – nors esti ir daugiau nei kelios migrenos rūšys, labiausiai paplitusiomis pripažįstamos – migrena su aura ir migrena be auros. Pastarosios viena nuo kitos gali skirtis jaučiamo skausmo trukme, pasikartojimo dažniu bei simptomatika.

„Migrena su aura reiškia, jog prieš galvos skausmą žmogus patiria vadinamąją aurą, kuri trunka nuo kelių minučių iki valandos. Ši patologija apima platų neurologinių simptomų spektrą, pasireiškiantį regos, jutimo ir kalbos sutrikimais, po kurių asmuo patiria intensyvų migreninį galvos skausmą. Tuo tarpu migrena be auros dažniausiai pasireiškia kaip intensyvus, tvinkčiojantis galvos skausmas vienoje galvos pusėje, trunkantis nuo kelių valandų iki trijų dienų. Įprastinis pastarosios migrenos rūšies dažnis yra 1–2 priepuoliai per mėnesį. Jei jie kartojasi vieną ar daugiau kartų per savaitę, migrena vadinama dažna“, – aiškina neurologė.

Medikės teigimu, intensyvius skausmus sukeliančios migrenos priepuolius galima laiku atpažinti ir suvaldyti apsilankius pas savo neurologą, kuris, atlikęs tyrimus, paskirs tikslingą gydymo metodą bei vartotinus preparatus. Gydytoja atkreipia dėmesį, jog savavališkai diagnozės nustatyti ir pradėti vartoti medikamentus negalima, mat tai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti. Ilgą laiką ir netinkamai vartojant nuskausminamuosius preparatus galima iššaukti medikamentinį galvos skausmą.

„Siekiant nustatyti ir patvirtinti ligos diagnozę, pacientui visuomet yra renkama išsami anamnezė bei atliekamas objektyvus neurologinis ištyrimas. Jei įtariamas simptominis galvos skausmas, papildomai atliekami neurovizualiniai tyrimai: galvos smegenų kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT)“, – sako G.Jančienė.

Gydytoja priduria, jog atsižvelgus į paskirtą paciento diagnozę, dažniems ir stipriems migrenos priepuoliams gali būti atliekamas profilaktinis gydymas, o migrenos profilaktikai skiriami beta blokatoriai, kurie efektyviai užkerta kelią migreniniam galvos skausmui. Pacientams taip pat gali būti išrašomi vaistai nuo traukulių, o kartais, priklausomai nuo simptomatikos ir antidepresantai.

Konsultacijai pas  gydytoją neurologę Giedrę Jančienę galima užsiregistruoti platformoje manodaktaras.lt