Neurologė: „Vis dar yra manančių, kad raidos sutrikimus vaikas išaugs“

Vaiko raida; vaikų raidos sutrikimai / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-03-04 09:54
Vaikų raidos sutrikimų daugėja visame pasaulyje – manoma, kad jų turi maždaug 1 iš 5 įvairaus amžiaus vaikų. „Raidos sutrikimai plačiąja prasme yra būklė, su kuria žmogus ateina į gyvenimą ir su kuria jį paliks. Kol kas nėra atrasta būdų jų išgydyti, tačiau kuo anksčiau juos diagnozuosime, tuo geriau galėsime vaikui padėti adaptuotis šiame gyvenime bei lavinti jų funkcijas, pasitelkę specialias metodikas“, – portalui manodaktaras.lt sakė VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro gydytoja neurologė Laima Mikulėnaitė.

Dauguma raidos sutrikimų – įgimti 

Vaiko raidos sutrikimus galima suskirstyti į didžiuosius ir mažuosius. 

Didžiųjų raidos sutrikimų grupei priklauso: cerebrinis paralyžius – raidos sutrikimas, susijęs su judesio ir padėties problemomis, t.y motorikos sutrikimas; intelekto sutrikimas, kai vaikas turi pažinimo, suvokimo problemų, atliekant tam tikras veiklas, ir autizmas – bendravimo, socialinės sąveikos ir komunikacijos sutrikimas.

Mažųjų raidos sutrikimų grupei priskiriami judesio, kalbos išraiškos ir suvokimo, dėmesio bei kiti sutrikimai, sąlyginai mažiau paveikiantys vaiką, tad jis greičiau adaptuojasi šiam gyvenime.

Kodėl raidos sutrikimų daugėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, anot vaikų neurologės, vienareikšmio atsakymo nėra.

„Tai yra su vaisiaus smegenų formavimusi susiję procesai. Dažniausiai vieną ar kitą sutrikimą vaikas atsineša gimdamas, arba kai kurios raidos problemos atsiranda ankstyvoje kūdikystėje. Žinoma, traumos arba įvairios infekcinės būklės taip pat gali daryti įtakos vieno ar kito raidos sutrikimo atsiradimui vėlesniame vaiko amžiuje. Tačiau kalbant apie didžiuosius raidos sutrikimus, iki 80 proc. atvejų nustatyta, kad tai yra įgimta“, – pasakojo Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja L.Mikulėnaitė.

Vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė / Tomo Vinicko nuotr.
Vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė / Tomo Vinicko nuotr.

Iki koronoviruso pandemijos kai kurie mokslininkai kalbėjo apie autizmo epidemiją, mat vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, skaičius išaugo. Prieš dešimtmetį autizmo paplitimas pasaulyje buvo 1 iš 100, vėliau 1 iš 60, o šiandien, kaip pastebi pašnekovė, autizmu serga jau 1 iš 44: „Vaikų su autizmo spektru skaičius šoktelėjo maždaug nuo 0,5 proc. iki 2–3 proc. Ko gero, tai nėra riba“.

Pasak L.Mikulėnaitės, tai reiškia tik viena – jog į visuomenę ateina kitoks vaikas su savo ypatumais, o mūsų – medikų, tėvų, mokytojų – pareiga yra žinoti tuos ypatumus, mokėti su tokiais vaikais bendrauti ir padėti jiems kuo geriau integruotis visuomenėje. 

Keiskime ne vaiką, o savo požiūrį

Kalbėdama su tėvais, auginančiais įvairių raidos sutrikimų turinčius vaikus, vaikų neurologė pastebi, jog kai kurie gimdytojai vis dar tikisi pakeisti vaiką, „atversti į normalų“. 

„Norint, kad toks vaikas išvystytų savo geriausius gebėjimus ir pasiektų savo galimybių maksimumą, turime keistis patys. Keiskime ne kitokį vaiką, o savo požiūrį. O tai sunkiausia. Turime priimt kitokį žmogų ir apskritai suprasti, kad nesame vienodi – nėra nei geresnių, nei blogesnių. Tai jau būtų pradžia“, – svarstė Vaiko raidos centro vaikų neurologė L.Mikulėnaitė.

Suprantama, jog atėjus į šį pasaulį vaikui su raidos sutrikimais, šeimai būna didelis sukrėtimas. Kitokio vaiko adaptacija ir jo galimybių išvystymas daugeliu atvejų yra komplikuotas, mat reikia įvairiapusės pagalbos tiek jam,  tiek pačiai šeimai: auklėti, padėti jam vystytis, taikyti specialias metodikas, turėti daug padėjėjų, vėliau integruotis į kolektyvus ir pan.

„Kiekvieną dieną matau kitokius vaikus ir manau, kad visgi mes dar esame stagnatiški. Gal tam įtakos turėjo, jog daug metų gyvenome homogeniškoje visuomenėje. Dar iš sovietų laikų atėjęs požiūris, jog kitokių žmonių nėra. Kiek mes gatvėje, mokyklose ar parduotuvėje matome vaikų ir suaugusiųjų neįgaliojo vežimėliuose? Gal vieną kitą. Kadangi mes jų nesutinkame, labai sunku priimti kitonišką žmogų“, – teigė pašnekovė.

Kitokią vaiko raidą būtina pastebėti kuo anksčiau

Jei tėvai pastebi ar turi bent mažiausią įtarimą, kad vaikas vystosi kitaip nei jo bendraamžiai, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus. Pasak gydytojos neurologės, idealu, jei vaiko raidos sutrikimas nustatomas iki trejų metų amžiaus, mat būtent ankstyvajame amžiuje stimuliuojant vaiko smegenis, t.y. pasitelkiant smegenų plastiškumą ir remiantis specialiomis metodikomis, vaiko gebėjimus galima išvystyti iki maksimumo. 

„Šiandien vaikų raidos ankstyvoji diagnostika skiriasi nuo buvusios prieš kelis dešimtmečius. Cerebrinį paralyžių, pasirodo, vaikui turime diagnozuoti iki 6 mėnesių, o visus kitus raidos sutrikimus – iki metų amžiaus, ir tik tuomet pradėti reabilitaciją. Tačiau kuo anksčiau tėvai pastebės vaiko raidos neatitikimus ir parodys specialistams, tuo geresni bus raidos rezultatai ateityje“, – paaiškino Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja L.Mikulėnaitė.

Nors vaikų raidos sutrikimai nelaikomi liga, o būkle, daugeliui žmonių vis dar baisu su tuo susitaikyti. Į Vaiko raidos centrą tėvai neretai atveda keturmečius ar net priešmokyklinio amžiaus vaikus, kuriems, deja, pavėluotai nustatomi raidos sutrikimai, nes tėvai paprasčiausiai bijojo anksčiau kreiptis.

Neurologė sako iš dalies suprantanti tokius tėvus, bijančius išgirsti diagnozę, kad jų vaikas turi vieną ar kitą raidos sutrikimą, liksiantį visam gyvenimui. Tačiau toks gimdytojų elgesys, anot specialistės, primena galvą smėlyje slepiantį strutį. Daugelis vis dar nerimauja, ką pagalvos artimieji, giminės ar visuomenė.

„Pamenu vieną mamą, kuri kreipėsi pas mus su penkiamete dukra, turinčia Dauno sindromą. Ji prisipažino, kad seneliai net nežino, kad jų anūkė turi šį raidos sutrikimą. Motina bijojo, kad seneliai nepriims kitoniško jos vaiko ir jai dėl to bus be galo skaudu. Nė vienos pusės neteisiu. Tiesiog iš dailies ir mūsų visuomenė kalta, kodėl vis dar sunku priimti kitoniškus vaikus”, – svarstė L.Mikulėnaitė.

Būtina vaikų su raidos sutrikimais integracija

Vaikų neurologė  pasidžiaugė, jog Vyriausybė pagaliau priėmė įstatymų pataisą, pagal kurią nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio visos mokyklos privalės rasti galimybių integruoti vaikus, turinčius įvairių raidos sutrikimų.

Mat šiuo metu, kaip patikino pašnekovė, ugdymo įstaigose kol kas situacija yra liūdna: „Jei vaikas turi elgesio problemų ar sunkiau mokosi, neretai situacija išsprendžiama lengviausiu keliu – vaikas tiesiog perkeliamas į specialią mokyklą ar pan. Laimei, ateityje mokyklos taip nebegalės pasielgti su vaiku, kuris joms tapo neparankus”.

 L.Mikulėnaitė pasidžiaugė, jog šiuo metu bent dauguma vaikų darželių stengiasi integruoti vaikus su kitokia raida. Mokslininkai jau įrodė, jog vaikų, turinčių ir neturinčių raidos sutrikimų, buvimas kartu vienoje ugdymo įstaigoje nepaprastai gerina visų jų būklę.

„Pasirodo, nauda yra abipusė: tas, kuris turi raidos problemų, savotiškai pasitemps ir stebės, kaip elgiasi normalią raidą turintis vaikas – tokiu būdu iš jo mokysis bendravimo, naujų įgūdžių, o štai, savo ruožtu, įprastos raidos vaikas bus tarsi mokytojas tam bendraamžiui su lėtesne raida, augs jo pasitikėjimas savimi ir pan. Vaikų tarpusavio santykiai ir buvimas kartu – labai svarbus dalykas nuo pat mažens”, – sakė vaikų neurologė.

Ką daryti, įtarus, jog vaiko raida atsilieka? 

Pirmiausia patartina su vaiku apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris nukreips jus į artimiausią ankstyvosios reabilitacijos tarnybą, kurių mūsų šalyje šiuo metu yra apie penkiasdešimt.

„Ankstyvosios reabilitacijos tarnybose dirba didelė specialistų komanda. Geriau kreiptis ir gauti žinią, jog vaikui viskas gerai, nei laukti viliantis, kad vaikas sutrikimą išaugs. Mat tėvams sunku atskirti, ar tai yra įprastinė vaiko raida, ar jam gresia raidos sutrikimas. Ir nesivadovaukite mitais, pavyzdžiui, kad berniukai turi vėliau pradėti kalbėti, arba gražus vaikas neva negali turėti raidos sutrikimų. Toks ydingas tėvų mąstymas tik sulėtina vaiko vystymąsi – kuo vėliau jis gaus reikalingą pagalbą, tuo jo raidos problemos tik gilės”, – paaiškino Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro gydytoja neurologė L.Mikulėnaitė.

Užsiregistruoti konsultacijai pas vaikų neurologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.