Nors skiepai nuo vėjaraupių yra mokami, pasiskiepijusiųjų skaičius auga

Didžiausias sergamumas vėjaraupiais stebimas tarp 2–6 metų vaikų. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-10-02 17:46
Vėjaraupiai – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui ir yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje – jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose.

Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijama gyva vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu. Rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, kurie nesirgę ir yra vyresni nei 9 mėn. Tiek vaikai, tiek suaugę skiepijami dvejomis vakcinos dozėmis.

„Svarbiausia tėvams klausyti gydytojo ir vadovautis Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi. Palyginti su geriausiai ES šalių skiepų kalendoriais, pas mus dar trūksta skiepų nuo vėjaraupių. Tačiau, tikėtina, kad ateityje jie taip pat bus įtraukti“, – sako prof. habil. dr. V. Usonis.

Vytautas Usonis/Asm. alb. nuotr.
Vytautas Usonis/Asm. alb. nuotr.

Pasak profesoriaus, antraisiais vaiko gyvenimo metais rekomenduojama skiepytis nuo vėjaraupių. Geriausias tam laikas – 12 –13 mėn., kai vaikiui skiepijama tymų, kiaulytės ir raudoniukės vakcina. „Vėjaraupių vakcina yra natūrali, išskirta iš sirgusio vaiko organizmo. Nepaisant to, kad daugelis vėjaraupius laiko vaikiška ir nerimta liga, mes, dirbdami ligoninėje, matome itin sunkias jų formas ir pasekmes. Be to, net pati lengviausia vėjaraupių forma sujaukia socialinį šeimos gyvenimą: 10 dienų vaikas negali lankyti kolektyvo, taigi, kažkas privalo jį prižiūrėti, nuolat juo rūpintis. Vėjaraupių vakcina yra nepigi, tačiau paskaičiavus, kiek kainuoja viena auklės valanda dešimčiai dienų, ji iškart pasirodys kur kas pigesnė“, - sako profesorius V.Usonis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenimis, pernai registruotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį pasiskiepijusių asmenų nuo vėjaraupių infekcijos skaičius. Savo lėšomis pasiskiepijo 3 847 asmenys ir tai, lyginant su 2018 metais, 39,6 proc. daugiau.

Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo juostine pūsleline), todėl  ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose. 

Kasmet daugėja besiskiepijančių asmenų nuo vėjaraupių. Kaip ir kiekvienais metais, 2019 m. didžiąją dalį (73,0 proc.) besiskiepijančiųjų sudarė vaikai iki 18 metų. 0–17 m. grupėje pirma vakcinos nuo vėjaraupių infekcijos doze pasiskiepijo 1 699 asmenys, antra – 1 109 asmenys. Tuo tarpu 18 m. ir vyresnių asmenų grupėje 2019 m. tiek pirma vakcinos doze nuo vėjaraupių infekcijos (n=630), tiek antra doze (n=409) pasiskiepijo du kartus daugiau asmenų nei 2018 m.

ULAC duomenimis, pernai užregistruoti 18 488 vėjaraupių atvejai, lyginant su 2018 m. sergamumas vėjaraupiais padidėjo, tuomet registruota 15 812 vėjaraupių atvejų.

Daugiau kaip pusę sergančiųjų (52,0 proc.) sudarė vaikai 0–4 m. amžiaus grupėje. Daugiau kaip trečdalis (33,6 proc.) ligos atvejų buvo užregistruota 5–9 m. amžiaus grupėje.

Suaugę asmenys vėjaraupiais perserga kur kas sunkiau, o komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas nusilpęs.

Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai – ir vyresnio amžiaus žmonėms, pasireiškia juostine pūsleline (herpes zoster), kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje – pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. 

Specialistai primena, kad nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti:

  • visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 9 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, tuos, kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės;
  • suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai);
  • asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus);
  • vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Vakcinos nereikėtų skiepyti ir asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriama imunoglobulinų.