Erkė / Shutterstock nuotr.

Nuo erkinio encefalito šiemet mirė jau trečias žmogus

manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-09-21 14:14
Nuo erkinio encefalito mirė jau trečiasis žmogus šiemet, informavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
„Trečiasis mirties atvejis užfiksuotas rugsėjo 10 dieną, Vilniaus rajone, asmuo priklausė 65-75 amžiaus grupei“, – BNS sakė ULAC atstovė Ieva Pošienė Šileikienė.

Kiti mirties atvejai anksčiau šiemet buvo užfiksuoti Kauno ir Panevėžio apskrityse, mirusieji priklausė 65-74 ir 45-54 metų amžiaus grupei.

Pernai per visus metus nuo erkinio encefalito mirė šeši žmonės.

Sezoninis sergamumo šia liga pakilimas registruojamas birželio–spalio mėnesiais.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, sezoniškumas susijęs su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje.

„Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. Tai yra miškininkai, medžiotojai, lauko darbininkai, uogautojai, grybautojai, žemdirbiai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai), kariai. Erkiniu enfalitu dažniau serga suaugę žmonės, o didžiausias sergamumas registruojamas 45–54, 55–64 ir 65–74 metų amžiaus žmonių grupėse. Vyresnio amžiaus asmenims liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai“, – pažymi A.Bartulienė.

Erkinis encefalitas – sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus), kurios paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje. Užsikrėtusiai erkei siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną. Tačiau tokie atvejai yra reti.

Erkė / Shutterstock nuotr.

Erkė / Shutterstock nuotr.

Ligos inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pradžioje susirgimas pasireiškia  karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu.  Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc.

Medikai primena, kad patikimiausia apsauga – skiepai nuo erkinio encefalito. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti jau nuo vienų  metų.

Siekiant išvengti užsikrėtimo, medikai rekomenduoja:

  • dėvėti tinkamus drabužius; einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
  • naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos); repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužiai;
  • grįžus iš gamtos (miško), kūną gerai apžiūrėti; vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta);
  • vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes;
  • sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi; būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas; šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.

Šaltinis: ulac.lt