Intensyviosios terapijos skyrius / 123RF.com nuotr.

Nuotolinė intensyvioji terapija – gyvybės injekcija rajonų ligoninėms

Autorius: Monika Kairienė | Publikuota: 2020-07-14 14:01
JAV plačiai taikoma nuotolinė intensyvioji terapija – kai medikų komanda nuotoliniu būdu stebi kitose ligoninėse intensyviosios terapijos skyriuose gydomų sunkių ligonių būklę. Apie šią medicinos rūšį pasakoja 10 metų joje dirbęs anesteziologas-reanimatologas dr. Raimis Matulionis.

Teleportalai – kas tai?

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Raimis Matulionis JAV Masačusetso valstijoje dirba daugiau kaip du dešimtmečius, Vusteryje esančioje University of Massachusetts ligoninėje R.Matulionis dirbo 17 metų, iš jų 10 metų – naktiniuose budėjimuose eICu (electronic Intensive Care Unit) – nuotolinės intensyviosios terapijos centruose, vadinamuose teleportalais.

Teleportalai – tai centrai, kuriuose medikų komanda nuotoliniu būdu stebi kitose ligoninėse intensyviosios terapijos skyriuose gydomų ligonių būklę. R.Matulionis su komanda naktinių budėjimų metu nuotoliniu būdu stebėdavo 50-150 ligonių būklę.

Tokią budėjimo komandą sudaro reanimatologas, gydytojo asistentas, slaugytojas ir farmacininkas. Komanda, nuotoliniu būdu sujungta su reanimacijomis, dirba visą parą. Reanimacijų ligoniai prižiūrimi ir gydomi nuotoliniu būdu sveikatos priežiūros specialistų, naudojant garso, vaizdo ir elektronines priemones.

„Komanda reaguoja į visus sistemos generuojamus pranešimus, aliarmus ir palatose esančio personalo prašymus. Komanda įvertina pacientų aliarmus, dažnai tik prasidedant fiziologiniam nestabilumui, atmeta fiktyvius aliarmus, įvertina reanimacijos personalo reagavimą“, – pasakoja JAV dirbantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas R.Matulionis.

Gydytojas Raimis Matulionis nuotolinės intensyviosios priežiūros centre JAV. Asmeninio archyvo nuotr.
Gydytojas Raimis Matulionis nuotolinės intensyviosios priežiūros centre JAV. Asmeninio archyvo nuotr.

Pacientas arčiau namų gauna aukštos kokybės paslaugą

Pasak nuotolinėje intensyviojoje terapijoje 10 metų dirbusio gydytojo R.Matuliono, telemedicina intensyviojoje terapijoje panaikina didžiąją dalį barjerų, susijusių su laiko gaišimu transportuojant ar laukiant specializuotos pagalbos atvykimo į vietą.

Reanimacijoms, neturinčioms pakankamo skaičiaus kvalifikuotų gydytojų, tai galimybė užpildyti personalo spragas, o pacientui – gauti aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūrą greičiausiu būdu.

„Tai ir patiems pacientams, ir jų šeimos nariams nepalyginama pagalba, slaugant ir palaikant kontaktą arčiau namų“, – sako gydytojas R.Matulionis.

Nuotolinė intensyvioji priežiūra – gyvybės injekcija rajoninėms ligoninėms

JAV dirbantis gydytojas R.Matulionis sako, kad nuotolinė intensyvioji terapija galėtų suaktyvinti rajoninių ligoninių veiklą: „Suteikiant joms galimybę gydyti sudėtingesnius ligonius, nesiunčiant visų į centrines ligonines. Lietuvos atveju tai būtų didžiulis stimulas rajoninėms ligoninėms, kurias dabartinis Sveikatos apsaugos ministras taip sėkmingai bando numarinti, – sako R.Matulionis, – jau nekalbant apie suteikiamą vietinį ekonominį potencialą, intensyvėja ir visų patarnaujančių sričių veikla – nuo maisto pramonės, higieninių tarnybų iki specializuotų industrijų, tokių kaip IT, komunikacijų.“

JAV dirbantis gydytojas reanimatolgas-anesteziologas dr. Raimis Matulionis. Asmeninio archyvo nuotr.
JAV dirbantis gydytojas reanimatolgas-anesteziologas dr. Raimis Matulionis. Asmeninio archyvo nuotr.

Nuotolinė intensyvioji priežiūra Lietuvoje – reikia politinės valios

Pasak gydytojo R.Matulionio, Šiaurės Rytinėje JAV pakrantėje nebėra ligoninės su veikiančia reanimacija, kuri neturėtų tam tikro lygio nuotolinio ryšio, o ligoninėms be nuotolinio ryšio nebebus teikiama licencija intensyviosios terapijos paslaugų teikimui. Skirtingai nei Lietuvoje, kur nėra net nuotolinės intensyviosios terapijos užuomazgų.

Gydytojas Raimis Matulionis pasakoja, kad 2016 metais su kolegomis pradėjo diskusiją su tuometiniu SAM ministru Juru Požela apie nuotolinės intensyviosios priežiūros galimybes Lietuvoje. „Laikas buvo labai palankus, buvo tikra galimybė pasinaudoti ES teikiamomis restruktūrizacijos lėšomis, nes tokia investicija kainuoja nemažą dalį kapitalo, ko jokia ligoninė be valstybinio ir kitokio finansavimo tikrai nesugebėtų įgyvendinti“, – sako R.Matulionis.

Tačiau mirus tuometiniam ministrui, diskusija apie nuotolinės intensyviosios priežiūros įdiegimą Lietuvoje taip ir pasibaigė neprasidėjusi. „Didžiausias iššūkis tai esamos klinikinės struktūros, ligoninės ir reanimacijos sustygavimas su eICU (electronic Intensive Care Unit) paslauga, jau nekalbant apie patį struktūros įkūrimą. Tam reikalingas ne tik dedikuotas personalas, bet ir pakankamos struktūros įvedimas ir susinchronizavimas: monitoriai, ventiliatoriai, radiologiniai ir laboratoriniai tyrimai, šimtaprocentinė automatizacija ir skaitmeninė duomenų bazė, visų duomenų pateikimas ir prieinamumas nuotoliniu būdu“, – sako R.Matulionis.

Pasak gydytojo, Lietuvoje įgyvendinti nuotolinę intensyviąją priežiūrą trukdyti ne tik lėšų trūkumas: „Lietuvoje sunkumai, aišku, būtų finansai ir super išvystyta perdėta biurokratija su nemažu korupcijos prieskoniu, tai būtų esminis iššūkis. Be to, tam būtų reikalinga ir didelis SAM ir valstybės indėlis. Be šiuolaikiško ir išsilavinusio SAM ministro, o tuo pačiu ir premjero, reikalai strigtų dar pradiniame etape“, – teigia JAV dirbantis gydytojas R.Matulionis.

Pasiteisino ir COVID-19 pandemijos metu

Šiuo metu anesteziologas-reanimatologas R.Matulionis nuotolinėje intensyviojoje priežiūroje nebedirba,  dirba tiesiogiai Bostono St. Elizabeths Medical Center ligoninėje. Gydytojas sako, kad telemedicina ypač pasitarnauja COVID-19 pandemijos metu ne tik apsaugant dalį personalo nuo tiesioginio kontakto, bet ir intensyvaus gydymo atveju.

R.Matulionis pateikia pavyzdį iš savo darbo, kaip nuotoliniu būdu buvo suvaldyta sunki COVID-19 sergančios pacientės būklė. 53 metų moteriai reikėjo pakeisti trachėjinį vamzdelį.

„Ligonę reikėjo apversti ir paguldyti ant nugaros. Visa paruošiamoji ir pati ligonės apvertimo procedūra buvo koordinuojama daktaro iš eICU centro, kuris ir toliau asistavo trachėjinio vamzdelio keitimo metu ne tik dėl sunkios ligonės būklės, bet ir dėl situacijos kompleksiškumo: ligonį laikant ant pilvo net ir trumpą laiką, kvėpavimo takuose vyksta ne tik uždegiminiai procesai, susiję su ligos procesu, bet ir dėl pačios pozicijos: vystosi lokali edema, kvėpavimo takų paburkimas, todėl pats vamzdelio keitimas yra pavojingas ir intensyvus, greitai besikeičiantis procesas su daug pavojų ir rizikų ligonio gyvybei, – pasakoja JAV dirbantis anesteziologas-reanimatologas R.Matulionis, – todėl eICU centras buvo atsakingas už hemodinamikos stebėjimą ir reikalingą gydymą, kol aš atliksiu savo dalį, keisdamas trachėjinį vamzdelį. Įvykių eiga pakrypo į blogąją pusę, kai ligonė buvo paguldyta ant nugaros, buvo reikalingas širdies masažas ir medikamentinė reanimacija, kurios metu turėjau atlikti kvėpavimo takų procedūrą mechaninei ventiliacijai užtikrinti. Visos procedūros metu eICU centras reguliavo ir priėmė sprendimus bei gydymą širdies masažo metu, kai aš pats galėjau koncentruotis kvėpavimo takų problemai spręsti. Susitvarkius su kvėpavimo problemomis, galėjau grįžti prie savo tiesioginio darbo operacinėje, reanimatologas ir toliau dirbo su kitais ligoniais, o eICU centras tvarkėsi su šia ligone, kol jos būklė stabilizavosi, t.y. kol ji vėl buvo paguldyta ant pilvo.“