Nuotolinis mokymasis: paaugliai sunkiai išgyvena atsiskyrimą nuo bendraamžių

Nuotolinis mokymasis / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-10-31 17:30
Lietuvos moksleiviai po rudens atostogų bent savaitę mokysis nuotoliniu būdu. Situacijai dėl COVID-19 blogėjant, neaišku, ar neteks nuotoliniu būdu mokytis ilgiau. Kokią įtaką nuotolinis mokymasis daro vaikų ir paauglių emocinei būsenai?

Klinikos „InMedica“ gydytoja, klinikos „Sveikatos Ratas“ Psichikos sveikatos centro vadovė, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichiatrė, psichoterapeutė med. dr. Devika Gudienė sako, kad apie tai galima spręsti iš pirmosios COVID-19 pandemijos bangos. Jautresniems vaikams nuotolinis mokymasis net gali išeiti į naudą. Tačiau dažniausiai, pasak psichiatrės D.Gudienės, ypač paaugliai sunkiai išgyvena atsiskyrimą nuo bendraamžių.

Vaikams – daugiau savarankiškumo

Psichiatrė, psichoterapeutė med. dr. Devika Gudienė sako, kad prie nuotolinio mokymo sunkiau prisitaikyti jaunesnių klasių moksleiviams. Mokantis nuotoliniu būdu vaikams tenka daugiau savarankiškumo mokymosi procese.

„Todėl didelis skirtumas tarp vaikų, kurie mokosi pradinėse klasėse, ypač pirmokų, ir vyresnių klasių moksleivių. Pirmokai dar neturi mokymosi įgūdžių, jiems reikia tikrai daug suaugusiojo pagalbos. Vyresnių klasių moksleivių gebėjimas mokytis savarankiškai yra daug didesnis“, – sako D.Gudienė.

Pasak psichiatrės, psichoterapeutės D.Gudienės, per pirmąją pandemijos bangą moksleiviai dažnai skundėsi, kad mokantis nuotoliniu būdu, iš pradžių jiems buvo labai sunku patiems kontroliuoti laiką, spėti prisijungti, nepasimesti, kur ir kada prisijungti, nes nebuvo vieningų nuotolinių mokymo sistemų. Tą pačią dieną buvo reikalaujama padaryti ir namų darbus, moksleiviams buvo sunku paskirstyti savo popamokinį laiką. Tai lėmė didesnį jų nuovargį.

Jautresniems vaikams – į naudą

Nuotolinio mokymo poveikis priklauso ir nuo vaiko asmenybės. „Daugeliui vaikų, kuriems labai svarbu socialinis bendravimas, kurie turi mažiau išreikštą jautrumą ar nerimastingumą, perėjimas į nuotolinį mokymą buvo lengvesnis, bet jų emocinę būklę daug labiau paveikė socialinė izoliacija“, – sako D.Gudienė.

Daliai vaikų nuotolinis mokymasis net išsprendė kai kurias problemas. „Vaikams, kurie turėjo problemų bendraujant, kurie greičiau pavargdavo mokykloje, kuriems minios vaikų ir atsakinėjimas prie klasę keldavo stresą, kurie sunkiai sukaupdavo dėmesį, tarsi išsisprendė kai kurios problemos. Tokiems vaikams mokantis namuose, ypač, jei netoliese būdavo jam artimi žmonės, sumažėdavo nerimas, jie lengviau kontroliuodavo dėmesį ir net atsakinėti tapo lengviau“, – sako psichiatrė D.Gudienė.

Pasak jos, moksleiviams, kuriems jau anksčiau buvo diagnozuoti nerimo spektro sutrikimai, prasidėjus nuotoliniam mokymui ir praėjus adaptacijos periodui, nerimas mažėjo, netgi pagerėjo mokslo rezultatai.

Sunkiai išgyvenamas atsiskyrimas nuo bendraamžių

Pasak psichiatrės D.Gudienės, vaikų ir paauglių gyvenime mokykla ir klasės draugai, o ypač socialinis bendravimas, yra labai svarbi gyvenimo dalis. Karantino metu paaugliai gali sunkiai išgyventi atsiskyrimą nuo bendraamžių. Izoliacija gali sukelti stiprų stresą, nerimą, vienišumą, liūdesį.

„Tai – amžiaus tarpsnis, kada labai svarbu draugai, jų nuomonė, bendri interesai, nes tuo metu formuojasi paauglio elgesio modeliai, suvokimas apie bendravimą, vertybes. Taip pat tai – laikas, kada turėtų stiprėti vaiko savivertė, formuojasi jo identitetas. Izoliacijos metu paaugliams staiga priverstinai teko grįžti į šeimos ratą, jausti stresą dėl išsiskyrimo su draugais, simpatijomis. Karantino metu dažnai išryškėjo buvę nesutarimai su tėvais, kurie gal mažiau jautėsi, nes šeima susitikdavo tik vakare po mokslų ir darbų“, – sako med. dr. D.Gudienė.

Bendravimas internetu, pasak psichiatrės, psichoterapeutės D.Gudienės, gyvo bendravimo šimtu procentu tikrai negali pakeisti. „Tačiau tokios priemonės gali pagelbėti visiškai neužsidaryti, neatsiskirti nuo bendraamžių, kitų šeimos ar giminės narių, draugų. Svarbu, kad pavyktų jaustis vieningais, turėti savo mažų, tačiau reikšmingų ritualų, veiklų, kurios mažintų nerimą“, – teigia D.Gudienė.

Ką rodo tyrimai?

Pasak vaikų ir suaugusiųjų psichiatrės D.Gudienės, užsienyje atlikti tyrimai parodė, kad daugeliui vaikų ir paauglių karantinas ir izoliacija sukėlė nerimą, baimę, padidėjusį nervingumą, pasimetimą. „Dažnesni buvo emociniai sutrikimai, depresija, stiprus distresas, prislėgta nuotaika, dirglumas, nemiga, liūdesys. Buvo galima rasti nemažai informacijos, kaip patiems valdyti kylantį nerimą. Tačiau vaikai turi daug mažiau įgūdžių valdant emocijas. Jeigu tėvai taip pat nerimastingi, vaikams sunkiau matyti gerą pavyzdį, kaip tvarkytis su kylančiomis neigiamomis emocijomis“, – teigia D.Gudienė.

Pasak vaikų psichiatrės, vaikai, kurie jau mokykloje turėjo elgesio problemų (nevaldomų emocijų, stiprių pykčio reakcijų, buvo nemotyvuoti mokytis), dėl kylančio nerimo ir nervingumo susidūrus su anksčiau nepatirta situacija, kurioje reikia pastangų ir daugiau savarankiškumo mokantis nuotoliniu būdu, dažniausiai patyrė emocinės būklės pablogėjimus. „Tėvams taip pat buvo sunku suprasti ir greitai, efektyviai spręsti problemas, nes daugelis ir patys jautė nerimą, nežinomybę, stresą dėl savo pačių situacijos“, – teigia D.Gudienė.

Į kokius ženklus dėmesį turi atkreipti tėvai

Iš kokių ženklų tėvai gali pastebėti, kad vaiką ar paauglį kamuoja didelis nerimas? Psichiatrė D.Gudienė sako, kad dėl baimės užsikrėsti vaikams ir paaugliams gali atsirasti obsesinį-kompulsinį sutrikimą primenantys simptomai – itin dažnas rankų plovimas, kuris tampa nuolat kartojamu ritualu, o ne higienos palaikymo priemone.

„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vaikas tapo daug liūdnesnis, nesidžiaugia net tuo, kas anksčiau džiugino, nebegali įvardinti priežasties, kas sukelia tokią būseną. Jeigu nerimas pasidarė toks stiprus, kad trukdo kasdieninėje veikloje, jeigu atsirado baimės, kurių anksčiau nebuvo. Svarbus simptomas yra itin stiprus nerimas, jau patologinio stiprumo, kad kažkas grėsmingo gali nutikti artimiesiems“, – sako D.Gudienė.

Pasak vaikų psichiatrės D.Gudienės, svarbu atkreipti dėmesį ir į vaiko miegą: „Jeigu stengiatės laikytis režimo ir nėra rimtų priežasčių, tačiau vaiką pradeda kamuoti nemiga, reikia išsiaiškinti, ar nėra užslėpto stipraus nerimo, kuris trukdo vaikui ramiai miegoti ar užmigti“.

Kur konsultuoja gydytoja psichiatrė Devika Gudienė, galite sužinoti ČIA