Odos darinys „ant kojelės“: ar būtina šalinti ir kokia grėsmė sveikatai

Minkštoji fibroma (papiloma). / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2022-03-13 14:28
Kartais ant odos susidaro įvairūs dariniai. Vienas iš jų – papilomos. Papiloma – dažnas, minkštas odos darinys, kuris dažniausiai yra ant plonos kojytės. Papilomos gali būti nuo kūno odos spalvos iki tamsiai rudos spalvos. Dažniausiai pastebimos srityse, kuriose yra didžiausia trintis, pavyzdžiui, kaklo srityje, pažastyse, po krūtimis. Ar verta nerimauti dėl šio odos darinio manodaktaras.lt klausia „Biofirst“ klinikos gydytojos dermatovenerologės Andros Šukienės.
Gydytoja dermatologė Andra Šukienė.
Gydytoja dermatologė Andra Šukienė.

Kodėl ant žmogaus kūno „pridygsta“ papilomų? Kuriose kūno vietose daugiausiai?

Tiksli priežastis, dėl kurios atsiranda papilomos, dar vadinamos minkštosiomis fibromomis, nėra žinoma. Pastebėta, kad jos dažnesnės, esant didesniam kūno svoriui, aukštam cholesterolio kiekiui kraujyje (hipercholesterolemijai), kai sergama cukriniu diabetu ar nustatytas gliukozės netoleravimas, nėštumo metu dėl organizmo hormoninių pokyčių, taip pat lemia ir genetinis polinkis – artimiesiems taip pat yra odos papilomų.

Papilomos susidaro didesnės trinties vietose – pažastyse, pokrūčio odoje, kirkšnyse, tačiau gali būti ir kaklo, akių vokų srityse. Viena iš papilomų susidarymo hipotezių nurodo, kad būtent dėl odos trinties yra aktyvuojami signalai odos paviršiuje ir susidaro darinukai.

Ar žmogaus amžius turi lemiamos reikšmės jų atsiradimui?

Pastebėta, kad su kiekvienais metais tikimybė atsirasti minkštosioms fibromoms padidėja, tačiau koks amžius būdingiausias, nėra išskiriama. Klinikiniame darbe jauniausias pacientas, kuriam teko pašalinti minkštąją fibromą, buvo 12 metų.

Ar jos kenkia sveikatai, ar tik estetinė problema? Ar yra grėsmė, kad gali supiktybėti?

Minkštosios fibromos tiesiogiai sveikatai nėra kenksmingos. Tačiau jeigu jos dėl papuošalų, rūbų yra nuolat traumuojamos, susidaro sąlygos infekcijai. Visgi, estetinė dalis yra svarbiausias veiksnys, lemiantis žmogaus apsisprendimą šalinti minkštąsias fibromas. Aprašytų atvejų literatūroje apie supiktybėjimo tikimybę neteko rasti. Išskiriama, kad minkštąja fibroma galėjo būti klaidingai įvertinta Pinkus navikas ar amelanotinė melanoma.

Ar minkštosios fibromos, dažnai vadinamos papilomomis, turi ką nors bendro su žmogaus papilomos virusu?

Nėra vieningų mokslinių tyrimų išvadų, ar papilomų atsiradimui svarbus žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Pažymėtina, kad šiai virusų šeimai priklauso daugiau nei 170 virusų ir papilomose randami virusai nėra onkogeniški (galintys sukelti vėžinius susirgimus)

Ar šiais odos dariniai negalima užsikrėsti?

Minkštosiomis fibromomis nuo kito žmogaus neužsikrečiama. Jų atsiradimą odos paviršiuje lemia kiekvieno žmogaus asmeninis polinkis (kaip minėta ankščiau – didesnis kūno svoris, cukrinis diabetas, paveldimumas ir kt.)

Ar būtina jas pašalinti? Kokiu būdu yra šalinamos? Ar procedūros skausmingos?

Vienareikšmio nurodymo, kad būtina šalinti nėra. Tačiau neretai minkštosios fibromos dėl savo buvimo vietos yra nuolat traumuojamos, linkusios didėti ir trukdo, kliūna. Neretai atsiradusios akių vokų srityje gali trikdyti regėjimą, apsunkinti akies voką. Tuomet rekomenduojame šalinti. Taip pat šalinamos dėl estetinių priežasčių.

Smulkiausios minkštosios fibromos gali būti gydomos krioterapija – sušaldant skystu azotu. Kiek stambesnės, kurios turi išreikštą „kojelę“ yra šalinamos elektrochirurginiu (šį būdą dažniau renkamės akių srityje) ar lazeriniu būdu. Procedūros metu gali būti jaučiamas dilgtelėjimas, karščio pojūtis. Prieš kiekvieną procedūrą su pacientu aptariame jo pakantumą skausmui, poreikį procedūros metu naudoti vietines nuskausminančias priemones. Taip pat yra įvertinama minkštųjų fibromų vieta, dydis – smulkioms, mažiau jautriose kūno vietose esančioms papilomoms paprastai nuskausminimo nereikia, nes procedūra yra trumpa, didelio diskomforto nesukelianti.

Po procedūros lieka smulki žaizdelė pasidengusi šašeliu. Rekomenduojama, kol yra šašelis, nesilankyti baseine, pirtyje, nesimaudyti vonioje, praustis po dušu ir žaizdelę padezinfekuoti. Šalinimo procedūra vengtina vasarą, kad gijimo metu žaizdelių vietose dėl saulės poveikio nesiformuotų pigmentinės dėmės

Kokias klaidas daro pacientai, bandydami papilomas pašalinti savarankiškai? Kokias grėsmes kelia tie „liaudiški“ būdai?

Didžiausią grėsmę kelia ne šalinimo būdai, o klaidingas įsitikinimas, kad visi odos dariniai ant kojelės yra papilomos. Į papilomas iš pirmo žvilgsnio gali būti panašios neurofibromos (genetinės ligos išraiška odoje), papilomatoziniai apgamai, ypač jei jų pigmentas giliau ir jie matomi kaip kūno odos spalvos mazgeliai, papilomomis kartais palaikomi ir užkrečiamieji moliuskai ar siūlinės karpos.

Klinikinius iššūkius kelia, kai yra pamėginama siūlu ar plauku užrišti darinį ir tikėtis, kad jis nukris – jei taip pasielgiama su apgamu, šioje vietoje susidaro uždegimas, apgamas pradeda gangrenuoti. Mėgstama ir maisto ruošime naudojama acto rūgštis – sukeliami platūs rūgštiniai nudeginimai, po kurių gali likti randai. Tad didžiausia grėsmė mėginant gydyti namuose, kad neteisingai įsivertinamas darinys kaip papiloma ir mėginama gydyti apgamus.

Ar pašalinti šie odos dariniai yra linkę vėl ataugti?

Esant genetiniam polinkiui bei kitiems veiksniams, dėl kurių atsirado papilomos, tikimybė joms vėl atsirasti išlieka. Tačiau paprastai neatauga jau pašalinta, o atsiranda nauja. Klinikiniame darbe tenka susidurti su mitu apie „motininę“ minkštąją fibromą, kurios nepašalinus, darinių tik daugės. Tai netiesa – minkštųjų fibromų tolimesnis atsiradimas nepriklauso nuo to, ar buvo jos šalintos.