Oftalmologė  –  apie 7 požymius, kuriuos pastebėjus reikia suskubti tikrintis regėjimą

Akių patikra; prastėjantis regėjimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-06-28 16:53
Neretai įvairios akių ligos prasideda kiek suprastėjusiu matymu. Sutrikimų nekoreguojant ar negydant, prarandama ne tik gyvenimo kokybė, bet ir keliama grėsmė regai. Anot oftalmologės Ievos Teresienės, vienas dažniausių šių laikų jaunų žmonių regos sutrikimų yra trumparegystė, o dažniausia vyresniųjų akių liga – katarakta.

„Dabar trumparegystė jau yra vadinama tyliąja epidemija, nes jos skaičiai nuolat auga. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) numato, kad iki 2050 metų beveik pusė pasaulio populiacijos bus trumparegiai“, – portalui manodaktaras.lt teigė akių klinikos „Lirema“ oftalmologė.

Oftalmologė Ieva Teresienė
Oftalmologė Ieva Teresienė

Manoma, kad vienas iš pagrindinių tai lemiančių veiksnių yra tai, jog nuo mažų dienų vaikai praleidžia vis mažiau laiko lauke, natūralioje šviesoje ir vis daugiau prie ekranų. Nors technologijos kasmet tobulėja (į ekranus yra diegiamos visos įmanomos regos apsaugos priemonės), tačiau problema tampa ne ekranas, o ilgas akių darbas trumpu nuotoliu.

„Žmogaus akis natūraliai pratusi kaitalioti atstumus tarp objektų, o dirbant trumpu nuotoliu be pertraukų tokiu pat atstumu, ji nebetreniruojama, prarandamas gebėjimas greitai keisti fokusą, akys įsitempia ir pavargsta“, – sako I.Teresienė.

Vyresniame amžiuje, sutrikus bendrajai medžiagų apykaitai organizme ar sergant tokiomis gretutinėmis ligomis kaip cukrinis diabetas, mažėjant akies lęšio elastingumui, lęšis ima drumstėti. Palaipsniui blogėja matymo kokybė, nes formuojasi katarakta. Žmonės turi kreiptis į specialistus dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo.

„Katarakta gali imti vystytis ne tik dėl senatvinių procesų, bet ir dėl pasikartojančių akių uždegimų, gretutinių ligų gydymo, buvusių akių traumų, todėl ypač svarbu laiku tikrintis, užkertant kelią tolesniam matymo silpnėjimui“, – patirtimi dalijasi oftalmologė.

Anot specialistės, senstant populiacijai, daugėja žmonių, sergančių ne tik katarakta, bet ir glaukoma ar amžine geltonosios dėmės degeneracijos liga.

„Taip yra dėl to, jog ilgėja gyvenimo trukmė, daugeliui pacientų tapo prieinama akių ligų diagnostika, kuri nuolatos tobulėja. Anksčiau nebuvo galimybių taip nuodugniai ir tiksliai ištirti paciento regos. Tokioms galimybėms atsiradus ir pacientams daugiau dėmesio skiriant savo sveikatai, galima laiku aptikti ligos užuomazgas“, – teigė akių ligų gydytoja I.Teresienė.

Sutrikimo neišvengs nė vienas

Nuo maždaug 40–ies metų akyse prasideda presbiopijos procesas, kai ima reikėti skaitymo akinių.

„Presbiopija yra akių būklė, kai akys pamažu netenka galimybės fokusuoti objektus, kurie yra arti. Tai yra natūrali, tačiau erzinanti senėjimo dalis. Paprastai ji prasideda nuo 40–ies ir palaipsniui progresuoja. Pirmasis požymis – kai žmogui skaitant norisi atitraukti tekstą tolyn nuo savęs, įprasto skaitymo atstumo“, – patikslino specialistė.

Anot I.Teresienės, šio proceso sustabdyti ar išvengti neįmanoma net ir tiems, kurie anksčiau neturėjo jokių bėdų su regėjimu, nebent presbiopiją kuriam laikui atitolinti.

„Stengiantis gyventi sveikai, atsisakius žalingų įpročių, daugiau judant, būnant gryname ore, organizmas turi daugiau resursų kovoti su senatviniais procesais, todėl galima kiek atitolinti su amžiumi susijusius sutrikimus bei ilgiau išlaikyti akių sveikatą“, – patarė oftalmologė.

Svarbiausia profilaktika

Atlikti sveikatos tyrimus gydytojai rekomenduoja kasmet, ypač jau turintiems nusiskundimų rega. Net jeigu ryškių sutrikimų ir nėra, tačiau liga gali prasidėti klastingai, be jokių perspėjančių požymių. 

„Palyginti su praeitu dešimtmečiu, žmonės tampa sąmoningesni, labiau saugo sveikatą, nori kuo ilgiau išlaikyti darbingą ir veiklų amžių, tačiau vis dar pasitaiko delsiančių kreiptis“, – teigė akių ligų gydytoja.

Anot jos, pastebėjus kurį nors iš šių 7 požymių, kai pasikeičia įprastas matymas, jau derėtų susirūpinti ir planuoti vizitą pas oftalmologą:

  1. Jei matymas staiga dingsta ir po to atsistato.
  2. Nuo 40–ies metų, kai šeimoje yra patvirtintų glaukomos atvejų.
  3. Sergant cukriniu diabetu ar naujai jį diagnozavus, ypač, jei prastai kontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje.
  4. Prieš akis pradėjus žaibuoti ir blykčioti. Galima tinklainės plyšimų rizika.
  5. Jei prieš akis užsitraukia „užuolaida“ – tai yra vienas tinklainės atšokos simptomų.
  6. Kai nepavyksta parinkti akinių ar kontaktinių lęšių. Jauniems žmonėms tai gali būti keratokonuso simptomas, o vyresniems – kataraktos.
  7. Pastebėjus, kad ten, kur linijos turėtų būti tiesios (pvz., durų stakta), jos yra kreivos, išlenktos. Panašūs skundai būdingi žmonėms, sergantiems tinklainės ligomis.

Užsiregistruoti konsultacijai pas oftalmologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.