Oftalmologė D.Šatienė: profilaktiniai patikrinimai padeda išvengti sudėtingų akių ligų

Akių nuovargis / 123RF.com nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-09-03 16:37
Glaukoma, katarakta, akies tinklainės geltonosios dėmės degeneracija – tai ligos, kurios dažniau diagnozuojamos vyresnio amžiaus žmonėms. Kuo anksčiau pavyksta aptikti ligos požymius, tuo daugiau šansų ją išgydyti, sustabdyti jos vystymąsi. Oftalmologė Daina Šatienė pataria vyresnio amžiaus žmonėms reguliariai lankytis pas akių gydytojus ir užbėgti už akių sunkiems sveikatos sutrikimams. Ypač tai aktualu dabar, kol prognozuojama antroji karantino banga vėl neuždarė medicinos įstaigų durų.

Gydytoja D.Šatienė pacientus, kuriems yra labai svarbūs profilaktiniai patikrinimai, skirsto į dvi grupes pagal amžių. Jos teigimu, reguliariai pas gydytojus turėtų lankytis vaikai ir vyresnio žmonės.

„Labai svarbu, kad vyresni žmonės, kurie serga glaukoma, neužleistų ligos, nelauktų pusės ar net visų metų, eitų tikrintis, lašintų vaistus, nenutrauktų, nes liga labai pavojinga, kartais žmogus ir nepastebi, kad jau blogėja matymas, o po kurio laiko jau gali būti vėlu“, – sako medikė.

Oftalmologė Daina Šatienė
Oftalmologė Daina Šatienė

Negydoma glaukoma gresia aklumu

Pasak akių gydytojos, medikai iki šiol dar nežino glaukomos atsiradimo priežasties. Vyresniems žmonėms, pradedant nuo 40-45 metų amžiaus reikėtų pradėti tikrintis dažniau ir kas kartą pasižiūrėti, ar nekyla akių spaudimas. O taip pat, įvertinus akių būklę, svarbu sužinoti apie galimas rizikas ir kaip dažnai reikia lankytis pas specialistą.

„Tai yra padidinto akių spaudimo liga, vedanti į aklumą, jeigu yra negydoma. Užspaudžiamas nervas, kuris palaipsniui numiršta. Žmogus ilgai nejaučia, nes akiplotis siaurėja iš šonų ir nelabai galima pajausti. Kartais pacientai pasakoja, kad žiūrėdami į šviesos šaltinį, mato vaivorykštės spalvas, tai negeras simptomas, reiktų susirūpinti, nes jis dažniau ir pasireiškia, kai akispūdis padidėja. Kai kuriems skauda galvą, arba maudžia aplink akį, ne visada labai stipriai. Būna tokių  požymių, kurie gal labai ir nevargina, galima kentėti, bet jie jau gali signalizuoti apie rimtą akių ligą“, – įspėja gydytoja oftalmologė. Glaukoma gydoma akių lašais, o jeigu jie nepadeda, tuomet operuojama.

Pasak medikės, nėra tikslių duomenų, ar glaukomos vystymuisi turi įtakos aukštas organizmo kraujo spaudimas. „Yra manoma, kad gali turėti įtakos ir labai didelis, ir labai žemas kraujo spaudimas, nes sutrinka pačios akies aprūpinimas krauju, sutrinka akies nervo mityba, ir tuo metu gali vystytis glaukoma. Tad nėra gerai nei labai aukštas, nei labai žemas kraujospūdis“, – sako gydytoja. Pasak jos, susirgus diabetu reikia būti itin dėmesingiems, nes prie šios ligos labai dažnai prisideda ir glaukoma.

Akies tinklainės geltonosios dėmės degeneracija

Vitaminai, papildai neturi didelės reikšmės glaukomos gydymui, todėl, pasak medikės, stebuklų tikrai nereikėtų tikėtis: „Papildai daugiau tinka esant geltonosios dėmės pokyčiams. Tai yra amžinė akies tinklainės geltonosios dėmės degeneracija“. Su amžiumi susijusi akies tinklainės geltonosios dėmės degeneracija – tai susirgimas, kuris sukelia joje progresuojančius pokyčius, dėl kurių ryškiai susilpnėja arba prarandama rega centrinėje tinklainės dalyje, kuri yra „atsakinga“ už ryškų matymą, gebėjimą matyti smulkius daiktus. Kai sumažėja centrinis matymas, žmogui sunku skaityti, žodžiai puslapyje tampa neryškūs, ištisinės linijos nutrūksta.

„Šią problemą kartais pavyksta nustatyti profilaktinių patikrinimų metu. Kartais ir patys pacientai ateina skųsdamiesi pablogėjusiu matymu“, – tvirtina gydytoja oftalmologė D.Šatienė.

Akyje plaukiojančios „muselės“ ar tai nėra pavojinga?

„Tokias „muses“ pacientai dažniausiai mato prieš šviesų foną, ypač pavasarį, kai išlenda saulė. Išties pacientas mato savo paties akies netolygią vidinę terpę: tai tarsi želė atrodantis visą akies obuoliuką užpildantis stiklakūnis pasidaro netolygus, atsitraukia iš giliau, lyg ir susistumia, atrodo kaip „musė“, „voras“ ar „debesėlis“, – pasakoja akių gydytoja.

Pasak medikės, „museles“ dažniau mato vyresni žmonės, nors pasitaiko ir jauniems. Priežastys gali būti įvairios: neįprastas fizinis krūvis, išprovokuoja stresinės situacijos. „Tai nėra pavojinga, bet visada rekomenduojame juos pamačius pasitikrinti pas medikus, nes nėra garantijų, kad atitrūkdamas stiklakūnis neįplėšė tinklainės“, – pataria specialistė.

„Atšokusi“ tinklainė

Pasak gydytojos, ši sveikatos problema labai retai prasideda be simptomų. „Dažniausiai būna dilgčiojimai akyje, o po to atsiranda „musės“ arba „debesėliai“, jeigu jų padaugėja, tai tikrai reikia tikrintis, nes dar gali nebūti atšokos, bet tinklainė jau būna šiek tiek įplyšusi. Kai tinklainė atšoka, sutrinka matymas, gali atsirasti įspūdis lyg iš kažkurio šono atsirado nedidelė užuolaida“, – pasakoja akių gydytoja.

Medikės teigimu, kuo greičiau diagnozavus tokį sveikatos sutrikimą, operatyviai sutvarkant, rezultatai paprastai būna geri. Kuo daugiau ji slenka, atšoka ir sutrikdo matymo lauką, tuo tikimybė išsaugoti gerą matymą vis mažėja. „Didelė atšoka yra operuojama, bet nutrūksta nerviniai saitai ir visiškai pilnai jų atstatyti būna neįmanoma. O nedidelis pažeidimas gydomas ir lazeriniu būdu. Liaudiškai tariant tinklainė „prišaudoma“. Tad atsiradus keistiems juoduliams, žaibams, reikia tikrintis“, – pataria akių gydytoja D.Šatienė.

Lešiuko keitimo operacijos

Kataraktą medikė vertina kaip vieną iš nesudėtingiausių akių ligų, kurią diagnozuoja ir gydo vyresniems žmonėms. „Jeigu nėra pakitimų už lęšiuko, kur yra stiklakūnis ir tinklainė, jeigu jie yra sveiki, tai pakeitus lęšiuką, žmogus mato vėl kaip jaunas“, – tvirtina gydytoja oftalmologė D.Šatienė.

Užsiregistruoti pas gydytoją oftalmologę Dainą Šatienę GALIMA ČIA.