Onkologai skatina pacientus atvykti kolonoskopiniam ištyrimui, kurio tikslas – diagnozuoti dar besivystantį vėžį / Shutterstock nuotr.

Onkologai sunerimę – perpus sumažėjo norinčiųjų išsitirti nuo storosios žarnos vėžio

manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-08-13 22:35
Medikai nerimauja dėl menkai nuo storosios žarnos vėžio išsitirti norinčių žmonių – specialistų teigimu, kolonoskopinio ištyrimo paslauga žmonės nenoriai naudojasi ir po karantino.
„Beveik per pusę, lyginant su pernai, sumažėjęs pacientų srautas“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto gastroenterologė Inga Kildušienė. „Žinoma, tas yra susiję ir su buvusiu karantinu, bet ir jam pasibaigus žmonės kažkodėl vengia atvykti pas mus pasitikrinti“, – pridūrė ji.

Inga Kildušienė skatina pacientus atvykti kolonoskopiniam ištyrimui, kurio tikslas – diagnozuoti dar besivystantį vėžį.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvauti kviečiami vyrai ir moterys, nuo 50 iki 74 metų amžiaus, sveiki, nejaučiantys jokių ligos požymių. Jiems kartą per dvejus metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas.

Dėl koronaviruso grėsmės karantino metu šalyje buvo sustabdytas tokios medicinos paslaugos – buvo galima gauti tik būtinąją pagalbą.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Bingelytė sako, kad liepos mėnesį norinčiųjų išsitirti rodikliai bent jau jos įstaigoje pamažu atsistato į pernai metų lygį.

„Gautas siuntimas atlikti kolonoskopiją – tai dar ne diagnozė, – sako šeimos gydytoja. –  Tačiau šios endoskopinės procedūros iš tiesų žmonės bijo. Mes visada informuojame, kaip procedūra atliekama, kaip jai pasiruošti.“

Nacionalinio vėžio instituto chirurgas koloproktologas dr. Audrius Dulskas sako, kad kasmet šalyje nustatoma apie 1,6 tūkst. storosios žarnos vėžio atvejų. Nustačius šį vėžį ankstyvoje stadijoje gerokai padidėja išgyvenamumas nuo šios ligos.

„Storosios žarnos vėžys – tai pakankamai gerai gydoma virškinamojo trakto liga, kai ji diagnozuojama anksti“, – sako dr. A.Dulskas. 

Duomenys apie storosios žarnos vėžį

Storosios žarnos vėžys tarp visų susirgimų piktybiniais navikais yra trečias pagal dažnumą po priešinės liaukos vėžio ir kitų odos navikų.

Pastaraisiais metais diagnozuojama daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. Sergamumo storosios žarnos vėžiu rodiklis Lietuvoje yra 56,2 atvejų 100 000 gyventojų. 

Mirčių nuo piktybinių navikų struktūroje storosios žarnos vėžys yra antroje vietoje po plaučių vėžio. 

Lietuvoje išgyvenamumo susirgus storosios žarnos vėžiu rodikliai nors ir gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje, nes didelę įtaką išgyvenamumui turi ligos stadija jos nustatymo metu. Tik 37 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I-II stadijos, o 16 proc. abiejų lyčių pacientų iš karto nustomas IV stadijos storosios žarnos vėžys.