Osteopatas pataria: kaip laiku išvengti plokščiapadystės 

Plokščiapadystė; pėdų deformacijos / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-04-05 11:52
Plokščiapadystė (arba pilnapadystė) – viena iš dažniausiai pasitaikančių pėdos deformacijų, kai sumažėja arba prarandamas vidurinis išilginis pėdos skliautas, atsiranda kulno deformacija. Dėl nukritusio lanko pėdos padas liečiasi su paviršiumi stovint ir (arba) einant. Gydytojas osteopatas Benru Kuyumcu portalui manodaktaras.lt pasakoja, kaip laiku atpažinti šios ligos požymius ir kokiais pratimais galima sumažinti pėdų deformacijas bei skausmą.

Simptomus galima atpažinti ir be gydytojo

Plokščiapadystė (Pes planus) turi dvi formas: standžią plokščią pėdą ir lanksčią plokščią pėdą. Jei plokščia pėda atsiranda stovint ar einant ir išnyksta pakėlus kulną/pėdą – ji įvardijama lanksčia plokščiapadyste. Kieta plokščiapadystė matoma ne tik einant, stovint, bet ir pakėlus kulną/pėdą.

Daugeliu atvejų plokščiapadystė, pasak klinikos „Osteomedika“ kineziterapeuto, osteopato B.Kuyumcu, gali būti lengvai diagnozuojama ir be gydytojų pagalbos. 

„Dažniausiai šiai ligai būdingi tokie simptomai kaip nukritęs pėdos skliautas, pėda pasvirusi į vidų. Kai kuriais atvejais plokščiapėdystė gali sukelti pėdų, kulkšnių, kojų, kelių, klubų ar nugaros problemų. Tačiau tai jau turi įvertinti gydytojas“, – teigė specialistas.

Gydytojas osteopatas, kineziterapeutas Benru Kuyumcu
Gydytojas osteopatas, kineziterapeutas Benru Kuyumcu

Neverta vadovautis mitais

Kiekvienas gimęs žmogus turi paplokštėjusią pėdą. Tačiau pradėjus vaikui vaikščioti jau galima pastebėti besiformuojantį polinkį į plokščiapadystę. Anot gydytojo osteopato, jeigu vaikas žingsniuodamas remiasi vidine pado dalimi, o keliai svyra į vidų – tai pirmi požymiai, jog reikia kreiptis į specialistus, norint užkirsti kelią galimai plokščiapadystei. 

„Iki šiol vis dar vyrauja įvairių mitų, vienas jų – jog plokščiapadystė yra išaugama iki pirmų trejų metų, deja, tai nėra tiesa. Jeigu nuo pirmųjų žingsnių nėra užkertamas kelias neteisingam judesio modelio formavimuisi, vėliau tai pakoreguoti labai sunku, o kartais ir neįmanoma“, – paaiškino kineziterapeutas B.Kuyumcu.

Plokščiapadystė taip pat gali susiformuoti ir vėlesniuose gyvenimo etapuose. Tai dažniausiai lemia gyvenimo būdo pasekmės: nutukimas, diabetas, pėdos ir čiurnos traumos, raiščių laisvumas.

Gydymas efektyvesnis jaunesniame amžiuje

Pradėti pėdos deformacijos gydymą specialistas ragina nuo pirmųjų simptomų ir pastebėjimo, kad kažkas yra blogai. Kuo asmuo jaunesnis, tuo gydymas efektyvesnis. Tačiau jei situacija uždelsta, deja, anot osteopato, nėra kitos išeities, kaip taikyti kompensatorines priemones, t.y. į batus dedant specialius „padus“. 

„Įvairūs gydymo būdai skiriasi, priklausomai nuo plokščiapadystės būklės sunkumo, skausmo ir deformacijų. Daugeliu atvejų kineziterapija yra geras gydymo pasirinkimas, o kai kuriais atvejais, jeigu minėtos kompensatorinės priemonės nepadeda, atliekama operacija“, – sakė kineziterapeutas B.Kuyumcu.

Pagrindiniai plokščiapėdystės gydymo metodai:

  • lankstumo pratimai,
  • pėdos lanko, čiurnos raumenų, klubų ir kelių rotatorių stiprinimo pratimai,
  • pusiausvyros pratimai,
  • kineziologinis teipavimas,
  • antsvorį turintiems pacientams svorio mažinimas mankštos ir subalansuotos mitybos pagalba.

Jei visgi žmogus delsia gydyti plokščiapadystę, pasak gydytojo, gali atsirasti ir paaštrėti pėdos, čiurnos, kelių, kojų, klubų ir nugaros skausmai, edemos bei raumenų spazmai.

„Norint išvengti pėdų deformacijos, būtina stebėti savo vaikus jau nuo pirmųjų žingsnių. Jei kyla abejonių, patariu iškart kreiptis į specialistus. Neapsigaukite su fraze „ai, išaugs“, o geriau iškart ieškokite sprendimo būdų. Ir, žinoma, nepamirškite reguliarios mankštos bei subalansuotos mitybos“, – teigė B.Kuyumcu.