Osteoporozė, kaulų retėjimas ir lūžiai / Shutterstock nuotr.

Osteoporozė: kas daro įtaką kaulų retėjimui ir lūžiams?

Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-12-06 11:51
Ar kada susimąstėte, jog mūsų kaulai gali susilpnėti tiek, kad gali lūžti ir dėl nedidelio streso, pavyzdžiui, atsitrenkus į kietą daiktą, slystelėjus arba net spontaniškai. Tai labiau būdinga tiems žmonėms, kurių kaulai linkę retėti. Kodėl kaulai tampa trapūs ir ar įmanoma užkirsti kelią klastingai, besimptomei ligai – osteoporozei, portale manodaktaras.lt kalbamės su šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzeliene.
Kas lemia kaulų stiprumą? Kodėl kaulai retėja?

Kaulų retėjimas yra dažnas tarp žmonių (ypač vyresniame amžiuje), nes žmogaus kaulai yra mažiau tankūs nei kitų žinduolių. Evoliucijos eigoje žmogus atsistojus ant dviejų kojų svorio pasiskirstymas nulėmė ir kitokią kaulo architektoniką – kaulas tapo porėtas. 

Poringumas suteikia daugiau lankstumo ir lengvesnį skeletą, kurį lengviau palaikyti vertikaliai, be to, porėti kaulai padeda sulaikyti ir paskirstyti padidėjusį trauminės jėgos kiekį, kurį patiriame stovėdami ant dviejų paviršių. 

Kadangi žmonių kaulai yra poringesni, sunkios osteoporozės ir su osteoporoze susijusių lūžių dažnis taip pat yra didesnis. Amžėjant osteoporozė tampa vis dažnesnė: ja serga apie 15 proc. baltaodžių, kuriems per 50 metų, ir 70 proc. vyresnių nei 80 metų žmonių. 

Ji dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Išsivysčiusiame pasaulyje, priklausomai nuo diagnozės metodo, serga 2–8 proc. vyrų ir 9–38 proc. moterų. Baltiesiems ir Azijos žmonėms gresia didesnė rizika, tačiau priežastys nėra aiškios.

Kokia tai liga?

Osteoporozė yra sisteminė skeleto būsena, kuriai būdinga sutrikusi kaulo gamyba – suintensyvėja kaulo nykimas, atsilieka naujo kaulo susidarymas, o šis procesas įtakojamas augimo metu skeletui nesukūrus pakankamos kaulinės masės ir stiprumo.

Dėl šių procesų kaulo masė ir kaulinės sijos, kurios sudaro kaulo karkasą, suplonėja ir vyksta didesnis nei įprasta kaulo retėjimas. Dėl to atsiranda kaulų trapumas ir didėja lūžių rizika. 

Šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė

Šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė

Ar žmogus gali atpažinti osteoparozę iš tam tikrų simptomų?

Pati osteoporozė neturi jokių simptomų. Pagrindinė jos pasekmė – padidėjusi kaulų lūžių rizika. Osteoporoziniai lūžiai įvyksta tais atvejais, kai sveiki žmonės paprastai nesulaužytų kaulo, todėl jie laikomi trapumo lūžiais.  

Osteoporozė apibrėžiama specifiniu dydžiu – tai kaulų mineralinio tankio rodmuo, kuris 2,5 standartinio nuokrypio mažesnis nei jauno suaugusio žmogaus. Paprastai tai matuojama, naudojant dvigubos energijos rentgeno spindulių absorbciją (DXA arba DEXA).

Kol kaulas lūžta, paprastai nėra jokių simptomų. Kaulai gali susilpnėti tiek, kad gali lūžti dėl nedidelio streso: atsitrenkus į kietą daiktą, slystelėjus arba net spontaniškai. Sugijus lūžusiam kaului, žmogus gali jausti lėtinį skausmą, be to, neretai sumažėja gebėjimas atlikti įprastą kasdieninę veiklą. 

Kokiame amžiuje osteoparozė dažniausiai atsiranda ir kokios to priežastys?

Didžiausiais kaulo tankis būna apie 30- tuosius gyvenimo metus, o vėliau tankio mažėjimas sparčiai progresuoja. Tai dažniausia vyresnio amžiaus žmonių kaulų lūžių priežastis. Kaulai, kurie dažniausiai lūžta, yra stuburo slanksteliai, dilbio ir klubo kaulai. 

Osteoporozė ir lūžimas dažnai lydi žmogų kartu. Ūmus ir lėtinis vyresnio amžiaus žmonių skausmas riešo sąnaryje, stubure, rečiau – peties, o dažniausiai – klubo srityje siejamas su kaulų lūžiais dėl osteoporozės ir gali sukelti tolesnę negalią bei ankstyvą mirtingumą. 

Šie lūžiai taip pat gali būti besimptomiai. Neretai pasitaikantis stuburo slankstelių kompresinio lūžimo simptomai yra staigus nugaros skausmas su šaudančiu plintančiu skausmu dėl nervų šaknelių suspaudimo. Tokie lūžiai gali komplikuotis ir nugaros smegenų suspaudimu ar kitomis sunkiomis pasekmėmis.

Daugybiniai slankstelių lūžiai sukelia sulenktą laikyseną, ūgio praradimą ir lėtinį skausmą, dėl kurio sumažėja judrumas.

Vienas grėsmingiausių ir dažniausių – ilgųjų kaulų – šlaunikaulio kaklo lūžimas, kurio gydymas neapsieina be operacijos. Visų pirma, šlaunikaulio lūžius dažniausiai reikia skubiai operuoti, nes su juo siejama rimta rizika, pvz., giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija bei padidėjęs mirtingumas. 

Tačiau ilgas pooperacinis laikotarpis taip pat prideda rizikos, nes gulima padėtis ir 
nejudrumas patys savaime tampa minėtų komplikacijų priežastimi. 

Kaip išvengti pavojingų griuvimų vyresniame amžiuje? 

Dalis kritimo rizikos kyla dėl: regėjimo pablogėjimo (pavyzdžiui, glaukomos, geltonosios dėmės degeneracijos), pusiausvyros ir judėjimo sutrikimų (pvz., Parkinsono ligos), demencijos ar kitų su amžiumi susijusių būklių. 

Vienos dažniausių – kraujotakos galvos smegenyse trumpalaikis sutrikimas dėl širdies ritmo sutrikimo, taip pat kraujospūdžio sumažėjimas atsistojus, traukuliai, laikysenos tonuso praradimas.

Tačiau neretai ir netvarkinga namų aplinka padidina griuvimų tikimybę: 

  • minkšti, greitai susiglamžantys kilimai,
  • prietaisų laidai,
  • smulkūs daiktai praėjimuose,
  • slidžios grindų dangos,
  • nepatogi avalynė ir pan.

PATARIMAI, kaip gyventi, kad užkirstume kelią atsirasti šiai klastingai ligai:

Osteoporozinio lūžio rizikos veiksnius galima suskirstyti į:

*nemodifikuojamus, kurių įtakoti negalime,
*modifikuojamus (galimai). 

NEMODIFIKUOJAMI veiksniai

Svarbiausi nemodifikuojami osteoporozės rizikos veiksniai yra senyvas amžius (tiek vyrams, tiek moterims) ir moteriška lytis. Estrogeno trūkumas po menopauzės koreliuoja su greitu kaulų mineralinio tankio sumažėjimu, o vyrams testosterono kiekio sumažėjimas turi panašų (bet ne tokį ryškų) poveikį. 

Svarbus ir paveldimumas. Tiems, kurių šeimoje yra buvę lūžių ar osteoporozės, yra didesnė rizika ja sirgti (nuo 25 iki 80 proc.) Tie, kurie jau patyrė kaulų lūžius, turi bent du kartus didesnę tikimybę patirti kitą lūžį, palyginti su to paties amžiaus ir lyties asmeniu. Be to, mažas ūgis taip pat yra nekeičiamas rizikos veiksnys, susijęs su osteoporozės išsivystymu.

MODIFIKUOJAMI veiksniai

Kalbant apie iš dalies arba visiškai modifikuojamus rizikos faktorius, priskiriamas gana nemažas jų sąrašas.  

Netinkama mityba

Vienas svarbiausių faktorių – netinkama mityba, taigi ir mikroelementų bei vitaminų: kalcio ir (arba) fosforo kiekis, magnio, cinko, boro, geležis, fluoro, vario, vitaminų A, K, E, C ir D trūkumas maiste. 

Vitamino D trūkumas labiausiai paplitęs visame pasaulyje, ypač tarp pagyvenusių žmonių. Be to, kaip žinia, gausiai vartojant gaiviųjų gėrimų, juose esanti fosforo rūgštis sutrikdo kalcio pasisavinimą žarnyne. O per didelis natrio kiekis, gaunamas su maistu druskos pavidalu, taip pat neigiamai veikia kaulo tankį. 

Kaip rodo naujausi moksliniai tyrimai, kaulo mineraliniam tankiui ypač svarbus baltymingas maistas. Nustatyta, kad baltymų trūkumas maiste, ypač paauglystėje, yra susijęs su mažesne kaulų mase šiame amžiaus laikotarpyje ir mažesniu kaulų mineralų tankiu vyresnio amžiaus žmonėms. 

Dieta, kurioje yra optimalus baltymų kiekis, yra susiję su didesniu kaulų tankiu, nes pagerina kalcio pasisavinimą iš maisto. Tačiau tyrimai rodo, kad net iki 41 proc. žmonių suvalgomų baltymų kiekis su maistu yra nepakankamas. Taigi, tikėtis, kad su maistu gausime rekomenduojamą 1200 mg kalcio kiekį kasdien, tampa beveik nepasiekiama.

Fizinis aktyvumas

Fizinio aktyvumo reikšmė yra neabejotinai svarbi. Kaulai atsinaujina reaguodami į fizinį stresą – gniuždymą. Todėl pratimai su svoriais yra nepaprastai svarbūs bet kuriame amžiuje.  Įrodyta, kad jie padidina ar išlaiko didžiausią kaulų masę, pasiektą paauglystėje. Tai viena iš svarbių pilnaverčio kaulo palaikymo būdų.

Žalingi įpročiai

Nepakankamas svoris, netgi mažų dozių sunkieji metalai (kadmis, švinas), per didelis alkoholio kiekio suvartojimas ir tabako rūkymas slopina kaulo gamybą ir įtakoja kaulo būklę nuo pat ankstyvojo amžiaus.

Vaistų vartojimas

Osteoporozės riziką paspartina ir neišvengiamas įvairių vaistų vartojimas dėl gretutinių ligų bei gydymo būdai. Tai vaistai nuo traukulių, chemoterapija, antidepresantai, hormoniniai preparatai.

Ypač pabrėžčiau plačiai vartojamus vaistus dėl padidinto skrandžio rūgštingumo – protonų siurblio inhibitorius (tokie kaip lansoprazolas, ezomeprazolas ir omeprazolas), kurie mažina skrandžio rūgšties gamybą, yra kaulų lūžių rizikos veiksnys, jei jie vartojami dvejus ar daugiau metų, nes sumažėja kalcio pasisavinimas skrandyje. 

Kiti veiksniai

Kaulų retėjimas didėja moterims menopauzės laikotarpiu dėl mažesnio estrogeno kiekio. Osteoporozė taip pat gali atsirasti dėl daugelio ligų – nediagnozuotos žarnyno uždegiminės ligos (Krono ligos, opinio kolitao, celiakijos), reumatinės ligos – reumatoidinio artrito ir kitų sisteminių ligų.

Be to, kai kurie ligų gydymo būdai ar operacijos patys savaime yra osteoporozę provokuojantys faktoriai. Tai alkoholizmo, anoreksijos, skydliaukės funkcijos sutrikimo, inkstų ligų gydymas. 

Moterims – po chirurginio kiaušidžių pašalinimo, vyrams priežastis yra testosterono trūkumas (pavyzdžiui, andropauzė arba po chirurginio sėklidžių pašalinimo). 

Lokali osteoporozė gali pasireikšti po ilgos lūžusios galūnės imobilizacijos gipsu. Tai taip pat dažniau pasitaiko aktyviems žmonėms, kurių kaulų apykaita yra labai didelė (pavyzdžiui, profesionaliems sportininkams).

Osteoporozės prevencija apima labai daug įvairių faktorių: 

  • tinkama mityba vaikystėje,
  • mankšta,
  • pastangos vengti žalingų faktorių ir vaistų, kurie didina kaulų retėjimą. 

Vaistai (bisfosfonatai ir kiti) yra naudingi, siekiant sumažinti būsimų kaulų lūžių skaičių tiems, kuriems anksčiau buvo lūžę kaulai dėl osteoporozės. Tiems žmonėms, kurie serga osteoporoze, bet anksčiau nebuvo lūžusių kaulų, šie vaistai yra mažiau veiksmingi. 

Be to, gydymas yra ilgas, tęsiasi ne vienerius metus. Taigi, kaulų būkle svarbu rūpintis nuo pat ankstyvo amžiaus – tai investicija į gyvenimo kokybę.

Užsiregistruoti konsultacijai pas „Northway“ medicinos centro gydytoją, echoskopuotoją Vidą Uzelienę galite patogiai manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.