Paauglių rūkymas: kaip tėvams kalbėtis apie tai?

Paaugliai rūko / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-06-09 16:01
Paauglystė – laikotarpis, kai norisi eksperimentuoti, labai svarbu įsitvirtinti tarp bendraamžių. Šiuose ieškojimuose atsiranda įvairių patirčių – tarp jų išbandomas įvairių medžiagų rūkymas. Kaip tėvams su paaugliais kalbėtis apie rūkymą?

Respublikinio priklausomybės ligų centro vaikų ir paauglių psichiatrė Rūta Budkienė portale manodaktaras.lt pabrėžia, kad moralai paauglių neveikia, svarbu išsiaiškinti tikrąją priežastį – po noru eksperimentuoti gali slėptis paauglio nerimas, kurį jis slopina rūkydamas „žolę“, arba nepritapimo jausmas, kurį sumažina galimybė įsilieti į rūkančių bendraamžių grupę.

Ar galima sakyti, kad paauglystė – tas laikotarpis, kai daugelis išbando rūkymą ir gal net paauglystės metu įgyja įprotį rūkyti?

Taip, paauglystė yra tas amžiaus laikotarpis, kai labai norisi eksperimentuoti, bendrauti, atrasti savo vietą tarp bendraamžių. Viena galimų priežasčių, kodėl paaugliai rūko, yra ta, kad tai yra vienas iš būdų susirasti draugų tiems paaugliams, kurie gali stokoti bendravimo įgūdžių. Jaunuoliams, kuriems gali būti nedrąsu arba kurie kitaip negalėtų pasiekti savo bendraamžių, tai yra viena iš galimybių užmegzti ryšį. Vienas pagrindinių paauglystės tarpsnio bruožų – savo tapatybės, vietos ieškojimas. Tuose ieškojimuose atsiranda įvairios patirtys, taip pat ir rūkymas.

Šiais laikais reikėtų šnekėti apie itin plačią pasiūlą. Yra labai daug paaugliams prieinamų rūkyti priemonių, pradedant nuo įvairių formų tabako ir daugeliui žinomos „žolės“, bet taip pat ir įvairiomis cheminėmis medžiagomis apdorotos marihuanos produkcijos, kurią, deja, kaip sako paaugliai, kas nori, tikrai gali gauti.

Į rizikingus lytinius santykius, neatsakingą alkoholio vartojimą linkę tie paaugliai, kurie neturi artimo ryšio su tėvais, darnių santykių. Ar taip yra ir su rūkymu?

Taip, turbūt iš dalies galima būtų sutikti, kad tie paaugliai, kurių santykiai su tėvais kiek sutrikę, nutolę arba jaučiama emocinė įtampa šeimoje, dažniau kenčia nuo nerimo, nepasitikėjimo savimi bei kitais, kai kurie iš tų jaunuolių turi net diagnozuotus emocijų ar nerimo sutrikimus, jie yra labiau linkę eksperimentuoti ir bandyti įvairias psichotropines medžiagas kaip savipagalbos priemones, dažnai patys to nesuvokdami. Yra plonytė riba, kada tas eksperimentavimas gali peraugti į žalingą vartojimą.

Kada eksperimentavimas tampa žalingu vartojimu?

Eksperimentavimas tampa problema, kai pradeda ryškėti tam tikri emocijų ir elgesio ypatumai, kurių iki tol tėvai nebuvo pastebėję. Tėvai gali matyti vaiko nuotaikų pokyčius, taip pat kinta paauglio elgesys: jis pradeda meluoti, nebegrįžti laiku namo arba dingsta pinigai, kitos materialinės vertybės.

Dažnai kyla nusiskundimų iš kitų jaunuolio aplinkų – mokymo institucijų, kuomet krenta paauglio motyvacija mokytis, pažangumas, prasideda pamokų praleidinėjimai, nelankymas, susidūrimai su policija dėl įstatymų pažeidinėjimų.

Be abejo, „žalingas vartojimas“ yra tarptautinėje ligų klasifikacijoje vartojamas terminas, reiškiantis taip pat ir tai, kad psichotropinių medžiagų vartojimas jau sukelia ir tam tikrą žalą sveikatai.

Kaip tėvai, sužinoję, kad jų paauglys rūko, turėtų kalbėtis apie tai?

Pirmiausia – išklausyti, neskubėti kalbėti. Natūralu, kad tėvams, sužinojus apie tai, kad jų paauglys rūko, kyla įvairūs neigiami jausmai – pyktis, baimė, nusivylimas, pasimetimas, kaltė, o visa tai norisi ištransliuoti iš karto. Suprantama, kad pokalbis turėtų vykti ramiai, pirmiausia, nusiraminus tėvams. Svarbu prieš pradedant pokalbį, įvertinti paauglio būklę, kiek jis pajėgus kalbėti, kiek jis pats nori kalbėtis. Manau, kad labai svarbu leisti vaikui suprasti, akcentuojant, kad jis yra gerbiamas, saugus ir mylimas, nepaisant to, kad jis rūko ir pan.

Galima labai paprastai pradėti: „Mačiau, kad grįžai kitoks. Norėčiau apie tai pasikalbėti. Ką tu apie tai galvoji, kaip dėl to jautiesi?“.

Ar veikia argumentai, kad rūkyti nesveika?

Tokie argumentai, manau, gali veikti tik tam tikrą, labai mažą grupę paauglių. Dažniausiai tai visiškai neveikiantis argumentas, kuris jaunuolių yra traktuojamas kaip „moralas“, „pamokslas“, kuriam, žinoma, būtina pasipriešinti, atrandant savo tiesas.

Suprantama, kad didelis iššūkis šiais technologijų ir visuotinio skubėjimo laikais yra surasti laiko pašnekesiui su savo paaugliu – atviram, nuoširdžiam pašnekesiui, kurio netemdytų smerkimas, išankstinės nuostatos bei visiškai paaugliams nesuvokiamas moralizavimas. Manau, kiekvienam paaugliui, visų pirma, labai norisi būti priimtam, išgirstam ir suprastam.

Informacija ir pagalba rūkantiems

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas administruoja tris interneto svetaines, kurios skirtos skirtingoms tikslinėms grupėms:

  • www.askritiskas.lt – tai interneto svetainė jaunimui nuo 14 metų. Šios svetainės tikslas – skatinti jauno žmogaus sąmoningumą ir atsakomybę už savo veiksmus bei skatinti prasmingai leisti laisvą laiką. Interneto svetainės rubrikos orientuotos į jaunam žmogui kylančius klausimus apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, kylančias rizikas, pagalbos galimybes, skatinama atrasti alternatyvas bei sveikatai ir asmeniniam tobulėjimui patrauklias veiklas.

  • www.nerukysiu.lt skirta asmenims, norintiems mesti rūkyti ir stiprinti rūkymo metimo motyvaciją. Metantiems rūkyti labai svarbi pagalba, dėl stiprios psichologinės ir fizinės priklausomybės nuo nikotino tik nedaugeliui savarankiškai pavyksta mesti rūkyti ir negrįžti prie žalingo įpročio. Pagalba metantiems rūkyti teikiama ir telefonu, su specialistais galima konsultuotis darbo dienomis, taip pat yra galimybė užduoti klausimą žinute ir gauti atsakymą pokalbių lange.

  • www.kaveikiavaikai.lt skirta tėvams, norintiems sužinoti, kaip geriau suprasti savo vaikus, stiprinti tarpusavio ryšį, kaip kalbėti su vaikais, siekiant apsaugoti juos nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir ką daryti, jei vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Šiame portale tėvai gali rasti aktualių faktų, naudingų patarimų, įgyti naudingų žinių, kaip bendrauti su vaikais.

Ankstyvosios intervencijos programa

Ankstyvosios intervencijos programa yra viena iš pagalbos priemonių 14–21 metų jaunuoliams, eksperimentuojantiems ar nereguliariai vartojantiems alkoholį ir/ar narkotikus (išskyrus tabaką). Programos tikslas – motyvuoti jaunuolius atsisakyti šių medžiagų vartojimo, kol dar nėra susiformavusi priklausomybė.

Ankstyvosios intervencijos programą Lietuvoje organizuoja savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Intervencijos programa remiasi nemoralizuojančiu, negąsdinančiu ir nesmerkiančiu požiūriu, dalyviai kviečiami į asmeninius ir grupinius susitikimus.

Programos efektyvumą parodo ir pasikeitę jaunuolių ketinimai dėl alkoholio ir/ar narkotikų vartojimo po programos baigimo. Daugiau nei 70 % jaunuolių po Ankstyvosios intervencijos programos baigimo ketino vartoti mažiau alkoholio ir/ar narkotikų, dauguma teigė žinantys, kur kreiptis pagalbos ateityje, jei iškiltų problemų dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo.

Dėl karantino ribojimų 2020 metais jaunuolių, dalyvavusių Ankstyvosios intervencijos programos užsiėmimuose buvo 386, 2019 metais programoje dalyvavo 661 jaunuolis.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai jau gali registruoti jaunus asmenis į Ankstyvosios intervencijos programą, nes atlaisvėjus karantino sąlygoms programos vykdymas yra atnaujintas.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“