Paauglių valgymo sutrikimus gali paskatinti ir dietų besivaikančios jų mamos

Dieta / Vida Press nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-10-11 15:30
Vaikų emocinė būsena priklauso nuo mūsų, suaugusiųjų – būtent jie formuoja vaikų savijautą šeimoje ir aplinkoje. Vaikai pastebi viską daug akyliau, sugeria visas suaugusiųjų emocijas, todėl vaikams negalima nei meluoti, nei taikyti dvigubų standartų. Santaros klinikų Vaiko raidos centro gydytojos vaikų ir paauglių psichiatrės Jurgita Radzevičienė ir Jolanta Trinkūnienė nuotoliniame pokalbyje kalbėjo apie psichinę sveikatą, tėvų ir vaikų santykius ir apie valgymo sutrikimus, dėl kurių gali būti kaltos ir mamos.

Baziniai poreikiai keičiasi vaikui augant, pradžioje svarbiausi yra fiziologiniai poreikiai.

„Vaikas turi būti sotus, pasirūpinta jo higienos reikalais ir, be abejo, patenkinami psichologiniai poreikiai – kad vaikas nestokotų emocinių kontaktų, jaustų mamos ir tėčio meilę, būtų suprastas, išklausytas, – aiškina vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė. – Tokius poreikius vaikui gali patenkinti tik saugią aplinką sukuriantys ir patys būdami emociškai stiprūs tėvai. Paauglystėje būtina atkreipti dėmesį ir į valgymo procesą. Nervinė bulimija ir anoreksija yra aktuali jaunimo problema. Suklusti reikėtų, kai paauglys ima vengti valgyti kartu su kitais namiškiais, tampa nevalgus, slepia maistą, nešasi lėkštę su maistu į kitą kambarį arba sako, kad porcija labai didelė.“

Vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.
Vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.

„Valgymo sutrikimais laikoma nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Ir vėlgi pirmiausia reikėtų patiems tėvams (ypač mamoms) pagalvoti apie savo valgymo įpročius – galbūt mama vis akcentuoja savo figūros temą, vis laikosi kažkokios dietos – vaikai juk mėgdžioja tėvus. Ir kaip tokia mama gali reikalauti mitybos režimo, jei ji pati jo nesilaiko?“ – retoriškai klausia psichiatrė J.Trinkūnienė.

Kokie patarimai? Vaikų psichiatrės pataria bent vieną valgymą valgyti kartu visai šeimai arba turėti arbatos gėrimo kartu ritualą. „Tai yra bendravimas, apjungiantis šeimą, skatinantis atvirumą. Be to, tėvai pamatys, ką vaikai renkasi valgyti, ko atsisako – jei tai yra kaloringesni produktai – reikėtų apie tai pasikalbėti“, – sako J.Trinkūnienė.

Vaikų ir paauglių psichiatrė Jurgita Radzevičienė.
Vaikų ir paauglių psichiatrė Jurgita Radzevičienė.

Vieninga tėvų pozicija

Manipuliuoti tėvais vaikai išmoksta labai greitai, jei pajunta, kad auklėjimo klausimais jie nėra vieningi. Jei mama pasakė „ne“, o nubėgus pas tėtį, jis pasako „na gerai“, vaikas ir kitą kartą tą darys, siekdamas elgtis taip, kaip jam norisi. Vaiko akivaizdoje auklėjimo taktika turi būti vieninga. Vaikui negirdint tėvai turėtų nutarti, ką jie leidžia, ką draudžia, su tomis taisyklėmis vaiką supažindinti ir šių taisyklių laikytis.

„Vaikai visada patikrins (ir tą padarys ne vieną kartą), ar tos taisyklės galioja, – sako psichiatrė Jurgita Radzevičienė. – Svarbu nuosekliai šios tvarkos laikytis. Vaikai visada pajaučia tėvų netikrumą, abejonę. Ir tuo puikiai pasinaudoja“.

Klausti patarimo ne gėda

Visose situacijose, kai tėvams kyla klausimų dėl pasikeitusios vaiko elgsenos, kai nežino, kaip kalbėti ar kaip elgtis, kai yra pasimetę, nes tiesiog jaučiasi atsidūrę aklavietėje – visada rekomenduojama pasitarti su vaikų ir paauglių psichologais, dirbančiais darželiuose, mokyklose, poliklinikose, kurie padės išnarplioti keblias situacijas ir patars, kaip būtų geriausia pasielgti. „Nesvarbu, kiek laiko praleidžiate su vaikais – ne kiekybė, o kokybė svarbiausia. Ir aš visada patariu žaisti su vaikais. Tai yra geriausias laikas, praleistas kartu,“ – pataria psichiatrė J. Radzevičienė.

Patarimai tėvams:

  • Mylėkite vaikus;
  • Girkite už pastangas, o ne rezultatus;
  • Skatinkite imtis iššūkių, bet nepavykus – motyvuokite bandyti vėl;
  • Nustatykite ir išlaikykite ribas;
  • Leiskite kokybišką laiką kartu;
  • Būkite sąžiningi prieš savo vaikus;
  • Nebijokite vaikų atsiprašyti.

Parengta pagal VUL Santaros klinikos facebook paskyroje vykusį nuotolinį pokalbį „Noriu, kad mano vaikas būtų laimingas“.