Padidintas jautrumas – asmenybės bruožas, kurį reikia priimti / Shutterstock nuotr.

Padidintas jautrumas – asmenybės bruožas, kurį reikia priimti

Monika Kairiene
Publikuota: 2020-04-04 11:57
Net kas penktas žmogus gali turėti įgimtą itin jautrią nervų sistemą. Itin jautrius asmenis labai veikia aplinkos dirgikliai – triukšmas, ryški šviesa. Tokie žmonės taip pat jautriai reaguoja ir į emocinius dirgiklius, jie labiau linkę į savirefleksiją, perdėtą situacijų analizę. Šiuolaikinėje kultūroje, kurioje vertinamas iniciatyvumas, veržlumas, padidinto jautrumo žmonės gali jaustis nepritapę, nesuprasti. Medicinos psichologė Rasa Kaušakytė sako, kad padidintas jautrumas nėra sutrikimas, kurį reikia kaip nors gydyti, tai – asmenybės bruožas, kurį reikia įsisąmoninti ir priimti.
Kas yra itin jautrus asmuo?

Skaičiuojama, kad 15-20 proc. populiacijos turi jautrią nervų sistemą. Tokius žmones stipriai veikia triukšmas, ryški šviesa, kvapai, gali erzinti nepatogūs ar nemalonios medžiagos drabužiai. Jie labai reaguoja ir į emocinnius dirgiklius – jausmus išgyvena stipriau nei kiti.

Itin jautrūs asmenys linkę į kūrybiškumą, įžvalgumą, empatiją, tačiau kartu jie mažiau atsparūs stresui ir kartais gali jaustis, kad pasaulio jiems „per daug“ – aplinkos dirgiklių, kitų žmonių emocijų.

Medicinos psichologė Rasa Kaušakytė sako, kad itin jautrių asmenų veidrodiniai smegenų neuronai yra sužadinami stipriau, dėl to jie yra empatiškesni, gali lengvai įsijausti į kito žmogaus emocijas. Jie kaip kempinė sugeria kitų žmonių emocijas, pastebi subtiliausius kitų žmonių kūno kalbos ženklus, jaučia atmosferą, tvyrančią įtampą. Itin jautrus asmuo taip pat stipriai išgyvena ir savo emocijas, tiek malonias, tiek nemalonias. Itin jautrūs žmonės gali jausti nuovargį, sudirgimą, kai gauna per daug emocinės ar sensorinės stimuliacijos.

Jautresniems žmonėms sakoma: „kodėl tu toks jautrus, kodėl taip jautriai reaguoji“. Jiems siunčiama klaidinga žinutė, kad jų reakcija į įvairias situacijas – netinkama.

Vienas pagrindinių itin jautrios asmenybės bruožų – situacijų analizavimas. „Ar tai būtų darbinės situacijos, ar santykių, socialinės situacijos, jie labai ilgai ir išsamiai analizuoja situaciją, smulkmenas, detales. Kartais tokie žmonės vadinami neryžtingais, nedrąsiais, nes analizė užtrunka ilgai ir jie nesiryžta žengti žingsnio. Socialinėse situacijose, romantiniuose santykiuose jie gali jaustis drovūs, gali labai analizuoti santykius, partnerio elgesį, bijoti vertinimo ar atmetimo. Itin jautrūs žmonės labai jautriai priimą kritiką, kad ir kokia konstruktyvi ar pagrįsta ji būtų“, – sako R.Kaušakytė.

Priimti savo jautrumą

Padidintas jautrumas dažnai neteisingai įvardijamas kaip drovumas, nerimas ar introvertiškumas. Nors itin jautrūs asmenys, kaip ir introvertai, linkę į savirefleksiją, jiems būtinas ramybės laikas su savimi, itin jautrių asmenų būna ir ekstravertų.

Dalis žmonių nežino, kad turi padidinto jautrumo nervų sistemą, dėl to gali jaustis kitokie, ypač šiuolaikinėje kultūroje, kurioje vertinamas iniciatyvumas, veržlumas, drąsa. Padidintas jautrumas šiuolaikinėje visuomenėje neretai laikomas silpnumo ženklu. „Neretai jautresniems žmonėms sakoma: „kodėl tu toks jautrus, kodėl taip jautriai reaguoji“. Jiems siunčiama klaidinga žinutė, kad jų reakcija į įvairias situacijas – netinkama. Dėl to labai svarbu priimti save tokį, koks esi, o ne stengtis atitikti kitų žmonių lūkesčius ar standartus“, – sako R.Kaušakytė.

Medicinos psichologė R.Kaušakytė sako, kad itin jautriems žmonėms atitikti visuomenės lūkesčius yra didelis iššūkis. „Dėl to itin jautrūs asmenys kartais pernelyg nesaugo savęs ir veda save į tam tikras situacijas, kelia iššūkius. Viena vertus, taip parodo savo drąsą, kita vertus, tai pareikalauja labai daug resursų“, – sako medicinos psichologė R.Kaušakytė.

Itin jautriems asmenims lengviau priimti savo jautrumą, jei jie gyvenime pasirenka veiklą, kuri atitinka jų būdą ir nereikalauja per daug gyvybinių resursų. Tokie žmonės gali išnaudoti savo gebėjimą pajusti kitus žmones arba imtis meninės veiklos. „Itin jautrūs asmenys neretai vadinami meniškais žmonėmis, jie jaučia paveiksluose išreikštas emocijas, klausydami muzikos gali įsilieti, įsijausti“, – sako medicinos psichologė R.Kaušakytė.

Svarbu suprasti, kokios situacijos ar aplinkybės itin stipriai jaudina, dirgina. Jose dalyvauti saikingai, tačiau ir ne visai vengti.

Pasak psichologės, įsisąmoninus savo jautrumą, žmogus tampa atidesnis situacijose, kurios išsekina emociškai. „Svarbu pasakyti sau, ką galiu ir ko negaliu, nelyginti savęs su kitais, neįsitraukti į užburtą konkurencijos ratą šiuolaikinėje visuomenėje. Svarbu suprasti, kokios situacijos ar aplinkybės itin stipriai jaudina, dirgina. Jose dalyvauti saikingai, tačiau ir ne visai vengti, kad nebūtų vengiančio elgesio, kuris būdingas jautriems asmenims. Tiesiog saugoti savo jautrią asmenybę“, – sako medicinos psichologė R.Kaušakytė.

Pas gydytoją privačiai konsultacijai internetu registruokitės platformoje www.manodaktaras.lt