Pagalbinis apvaisinimas – ką reikia žinoti apie kompensavimą, kam nusiteikti?

Pagalbinis apvaisinimas, IVF – in vitro fertilizacija / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-08-06 11:07
Skaičiuojama, kad net kas šešta pora patiria sunkumų susilaukiant vaiko. Tokios poros gali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, kurios Lietuvoje nuo 2017 metų kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Ši galimybė daugeliui porų sumažino finansinę naštą, kuri neišvengiama ėmusis tūkstančius eurų kainuojančių pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro vadovas, gydytojas akušeris ginekologas Rimantas Gricius pagalbinio apvaisinimo procesą pradėjusioms poroms pataria nusiteikti, kad prireiks kantrybės ir pasitikėti pasirinktu vaisingumo specialistu.

Nuo 2017 metų pavasario, kada Lietuvoje pradėtos kompensuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugos iki 2020 metų liepos, kada daryta paskutinė šių paslaugų analizė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, gimė 1212 naujagimiai. 

Kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų rezultatai. VLK informacija.
Kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų rezultatai. VLK informacija.

Jei vaisingo amžiaus pora, reguliariai lytiškai santykiaudama ir nenaudodama kontracepcijos, nepastoja per metus, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą, kad gautų siuntimą pas vaisingumo specialistą.

Pirmiausia – konsultacijos ir tyrimai

Pasak Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro vadovo Rimanto Griciaus, pagalbinio apvaisinimo procesas prasideda nuo moters ir vyro konsultacijų. Konsultacijų metu sprendžiama, ar reikia kreiptis į kitus specialistus, paskiriami tyrimai.

„Dažnai moterims prireikia endokrinologo konsultacijos dėl skydliaukės sutrikimų. Taip pat prireikia dietologo konsultacijos. Didelės kūno masės pacienčių pastojimo galimybės mažesnės. Jeigu pacientė nėra vyresnio reprodukcinio amžiaus, siunčiame pas dietologą, kad mestų svorį. Kartais poroms prireikia genetikų konsultacijos. Mūsų centre taip pat yra medicinos psichologė, kurios specializacija – nevaisingų porų konsultavimas. Kai poros ilgai nepastoja, dažnai prireikia ir psichologo konsultacijų“, – sako gydytojas akušeris-ginekologas R.Gricius.

Kokie tyrimai atliekami prieš pagalbinio apvaisinimo procedūras? Pasak gydytojo, tiek moteriai, tiek vyrui atliekami hepatito B ir C, ŽIV, sifilio tyrimai. Moteriai – dar ir raudonukės tyrimas, taip pat hormonų tyrimai – tam tikromis ciklo dienomis stebimi tam tikrų hormonų rodikliai. Vyrui atliekama spermograma – spermos kokybės tyrimas.

Kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai

Valstybė kompensuoja du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklus. Ciklu galima apibūdinti procesą nuo konsultacijos iki embriono patalpinimo į moters kūną.

„Kompensuojamos konsultacijos vyrui ir moteriai. Valstybė 100 proc. kompensuoja visus vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai. Tai – labai didelė parama, nes vaistai sudaro beveik pusę procedūros kainos. Taip pat kompensuojami trys echoskopiniai tyrimai folikulams matuoti. Kompensuojama pati procedūra – kiaušialąsčių surinkimas ir vienas patalpinimas į moters kūną“, – paaiškina R.Gricius.

Pasak Santaros vaisingumo centro vadovo, jei porai po pirmos nesėkmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros liko šaldytų embrionų, jų patalpinimas bus laikomas antru ciklu, kuris bus kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

„Kompensuojami du ciklai yra labai gerai, jei tai yra pilni ciklai. Pilnas ciklas turėtų būti visi tyrimai, vaistai kiaušidžių stimuliacijai, embrionų patalpinimas. Apie tai esame kalbėję su VLK, – sako R. Gricius.

Pasak R.Griciaus, siūloma kompensuoti ir trečią pagalbinio apvaisinimo ciklą: „Dažnai būna, kad neužtenka dviejų ciklų, tuomet pora moka pati. Su VLK irgi esame bendravę ta tema, kad jaunoms poroms, turinčioms realų pastojimo šansą, galėtų būti kompensuojamas ir trečias ciklas.

Kompensuojamas apvaisinimas ne moters kūne

Pagalbinio apvaisinimo būdai yra du: apvaisinimas moters kūne (intrauterininė inseminacija – IUI) ir ne moters kūne (arba apvaisinimas mėgintuvėlyje, in vitro fertilizacija – IVF).

„Apvaisinimas moters kūne (intrauterininė inseminacija – IUI) yra paprastesnis būdas. Vartojame vaistus, kad augtų folikulai ir bręstų kiaušialąstės, stebime ultragarsu, kad žinotume, kada sukelti ovuliaciją, ir prieš pat ovuliaciją suleidžiame į gimdą specialiai paruoštą vyro spermą. Šios procedūros pastojimo šansas – 10-15 proc., – paaiškina R.Gricius.

Apvaisinimas ne moters kūne (in vitro fertilizacija – IVF) daroma dviem metodais: kai specialiai paruošta sperma su kiaušialąste suleidžiama į specialios terpės lašelį, įdedama į inkubatorių ir apvaisinimas vyksta savaime. Tam turi būti pakankama spermatozoidų koncentracija.

Jeigu spermatozoidų koncentracija nepakankama, naudojamas kitas būdas – intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kai embriologas su mikroskopu atrenka geriausiai atrodančius spermatozoidus ir po vieną įdeda į kiaušialąstes. Šis būdas sudėtingesnis, tačiau pastojimo tikimybė didesnė – virš 30 proc. Abu pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne būdai yra kompensuojami.

Santaros vaisingumo centro vadovas R.Gricius atkreipia dėmesį, kad paprastesnio pagalbinio apvaisinimo būdo – intrauterininės inseminacijos (IUI) – valstybė nekompensuoja.

„Tai – mažo efektyvumo procedūra, dažniausiai ir pačios poros nelabai jos pageidauja. Tačiau, jei pora pageidauja, kad iš pradžių būtų taikomos paprastesnės priemonės, tada renkamės apvaisinimą moters kūne – intrauterininę inseminaciją. Tam, kad atliktume šią procedūrą, turi būti tam tikros sąlygos – pratekami kiaušintakiai, pavykti moteriai sukelti ovuliaciją, turi būti tam tikra spermos kokybė, nes, jei kokybė nepakankama, šiuo metodu nieko nepasieksime, – sako vaisingumo specialistas R.Gricius.

Ilgas procesas

Kaip teigia Santaros vaisingumo centro vadovas R.Gricius, kiekvienos vaisingumo sutrikimų turinčios poros atvejis individualus, sunku pasakyti, kiek laiko gali trukdyti gydymas.

Pasiruošimas pagalbiniam apvaisinimui trunka apie 1,5 mėn., procedūra apie 1 mėn., taigi iš viso 2,5 mėn., kol paaiškėja rezultatas. Jeigu pora pastoja, savo centre stebime iki 12 nėštumo sav. Jeigu procedūra nepasisekė, jos ateina kartoti po maždaug 3 mėn. Būna, kad ateina poros, prieš tai pasidariusios kokias 7 procedūras. Jeigu buvo sėkminga procedūra ir liko šaldytų embrionų, pora dažnai vėl ateina po kokių 2 metų antram vaikui. Taigi su kai kuriomis poromis bendraujame labai ilgai, – pasakoja R.Gricius.

Pasitikėti pasirinktu gydytoju

Per ilgą ir intymų pagalbinio apvaisinimo procesą vaisingumo specialistas tampa gana artimu žmogumi porai. Dėl to, pasak R.Griciaus, svarbu atsakingai pasirinkti gydytoją ir pasitikėti juo: „Labai dažnai susiduriame su situacija, kai poros ateina pas vieną gydytoją vienai konsultacijai, pas kitą – kitai, ir, kol neapeina visų vaisingumo specialistų, tol nenusiramina. Vienas specialistas pradeda kažką tirti, tada išeina pas kitą, kuris vėl pradeda tirti, taip užsitęsia laikas, ilgai nebūna rezultato.

Be to, R.Gricius pataria labiau pasikliauti gydytoju, o ne interneto forumais: „Gydytojas turi gydymo planą, gydymo patirtį, o jeigu moteris pradeda gydytis forumų rekomendacijomis, tai rezultatas per vidurį ir išeina.

Kantrybės

Vaisingumo specialistas taip pat pataria poroms nusiteikti, kad bandant pastoti prireiks kantrybės: „Tai nėra labai greitas procesas ir nėra šimtaprocentinis, poros turėtų apsišarvuoti kantrybe, kad reikės vaistus leistis, pas gydytojus lankytis, tai nėra labai lengva ir malonu.

Kai didelį norą susilaukti vaikų ir ilgą procesą vainikuoja užsimezgęs nėštumas, apima nepaprastai geras jausmas, sako R.Gricius. „Moterys labai džiaugiasi, bet mes džiaugiamės nė kiek ne mažiau. Turime pacienčių, kurioms kartą nepavyko, visas centras už jas serga. Visada sakau, kad esu už vaikus, kartais net įkalbinėju padaryti dar vieną procedūrą, nes kartais moteris po vienos nesėkmingos procedūros labai nusivilia ir nieko nenori. Jeigu pora nori susilaukti vaiko, su didžiule kantrybe pavyksta daugumai, – patikina Santaros vaisingumo centro vadovas R.Gricius.

Pagalbinio apvaisinimo procesas gali būti sunkus ir psichologiškai. Ką išgyvena poros, bandančios susilaukti vaikų, šiame straipsnyje pasakoja Santaros vaisingumo centro psichologė Evelina Sabaitytė.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“