Pagrindinės klaidos, kurias darome vartodami antibiotikus

Gydytojas ir pacientas / 123RF.com nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-02-04 08:00
Antibiotikai tai yra vaistai, kurie veikia bakterijas, neveikia virusų. Tad jie turėtų būti naudojami tik bakterinių infekcijų gydymui. Kaip pasakoja Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė, kvėpavimo takų infekcijas, ypatingai viršutinių kvėpavimo ligų infekcijas dažniausiai sukelia virusai. Taigi antibiotikai tokių infekcijų gydymui neturėtų būti skiriami.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos specialistai atkreipia dėmesį, kokias pagrindines klaidas daro žmonės, vartodami antibiotikus.

 Netikslingas antibiotikų vartojimas

 Antibiotikai – receptiniai vaistai ir šiaip nuėjus į vaistinę jų nenusipirksi be gydytojo išrašyto recepto, visgi pas dažną namuose šių vaistų yra likę iš seniau, kitaip tariant, ne iki galo suvartotų nuo ankstesnių sirgimų. Sunegalavę ir nenorėdami susirgti rimčiau, kai kurie žmonės pradeda gerti antibiotikus „profilaktiškai“, manydami, kad taip liga nesikomplikuos ar apskritai greičiau praeis. Būtina atminti, kad antibiotikai gali būti skiriami ir vartojami tik su gydytojo žinia, mat šie vaistai gydo tik bakterinės kilmės susirgimus.

 Vartojamas nepilnas antibiotikų kursas

 Vartojant  nepilną antibiotikų kursą: 2-3 dienas vietoj 5, 7, 10 ar 14 dienų – tiek, kiek skyrė gydytojas, tikėtina, kad infekcija bus apraminta, bet bakterija gali ir „nežūti“. Dėl to gali tekti vėl atnaujinti gydymą ir gali skatinti atsparumo antibiotikams atsiradimą. Todėl kitą kartą, kai reikės gydyti bakterinę infekciją, šios grupės antibiotikai jau bus neveiksmingi.

Dalinimasis antibiotikais tarp draugų, socialiniuose tinkluose ar pokalbių svetainėse

Vis dar pasitaiko tokių atvejų, beje, ypač dažnai tarp vaikus auginančių mamų, kai antibiotikais, dalijamasi tarpusavyje ar socialiniuose tinkluose – siūloma nusipirkti pigiau ar tiesiog atiduodami jau pradėti vartoti, bet nebaigti šios grupės vaistai. Žinoma, atsiranda ir susigundžiusiųjų minėtais pasiūlymais. Labai svarbu atminti, jog vartoti socialiniame tinkle kažkieno atiduotus ar padovanotus antibiotikus – tai vienareikšmiškai rizikuoti savo ar savo artimųjų sveikata. Juk nežinia, kur šie vaistai buvo įsigyti, kaip ilgai ir kokiomis sąlygomis laikomi. Sergant infekcinėmis ligomis, būtina kreiptis į gydytoją, atlikti reikalingus tyrimus ir gydytis atsakingai.

Reikėtų žinoti, kad kiekvienas galime prisidėti prie atsparumo antibiotikams atsiradimo mažinimo. Tereikia laikytis kelių paprastų taisyklių:

  • Nereikalaukite, kad gydytojas išrašytų Jums antibiotikų.
  • Kad išvengtumėte bakterinės infekcijos, laikykitės higienos reikalavimų.
  • Skiepykite vaikus ir patys skiepykitės – skiepai apsaugo nuo bakterinių infekcinių ligų (meningokokų sukelto meningito, difterijos, kokliušo ir kt.).
  • Mažinkite su maistu patenkančios infekcijos riziką – plaukite rankas, gerkite virintą pieną, ruoškite maistą atitinkamoje temperatūroje.
  • Vartokite tik Jums gydytojo išrašytus antibiotikus. Suvartokite visą paros dozę ir paskirtą kursą.
  • Niekada nevartokite antibiotikų likusių nuo ankstesnių ligų gydymo. Jie gali netikti naujos ligos atveju. Be to, nesuvartosite viso reikiamo gydymo kurso.
  • Niekada nevartokite kitam žmogui išrašytų antibiotikų.

Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovės dr. R. Valintėlienės,  2017 m. duomenimis pagal antibiotikų suvartojimą ambulatorinėje grandyje, Lietuva yra žemiau Europos vidurkio. Didžiausias suvartojimas stebimas pietinėse šalyse, tokiose kaip Graikija, Ispanija.

 „Mus lenkia Prancūzija, Lenkija, Belgija, Italija ir kt. šalys. Tačiau Skandinavijos šalys, tokios kaip Danija, Norvegija, Švedija, taip pat Latvija, Estija pagal bendrą antibiotikų suvartojimą yra geresnėje pozicijoje. Mažiausias suvartojimas stebimas Nyderlanduose. Situacija Lietuvos ligoninėse kur kas blogesnė nei ambulatoriniame sektoriuje. 2017 m. duomenimis, antibiotikų suvartojimo rodiklis buvo vienas aukščiausių tarp Europos šalių. Mus lenkia tik Malta ir Jungtinė Karalystė. Nuo 2012 m. antibiotikų suvartojimas ligoninėse išlieka aukštas ir mažai kinta“, - sako R. Valintėlienė.