Pagrindinės taisyklės, padedančios išsaugoti gerą regėjimą

Akių tikrinimas.
Autorius: manodaktaras.lt
Ilgos valandos prie kompiuterio ir telefono ekranų gresia regėjimo sutrikimais. Kada akims galime padėti patys, o kada būtina keiptis į specialistus, teiraujamės šios srities gydytojų. Konsultuoja optikos salono „Rega“ Vilniuje akių gydytoja Rita Gradauskienė.

Ne paslaptis, kad daug laiko leidžiant prie ekrano silpsta mūsų regėjimas. Kokie yra pirmieji simptomai? Kada laikas sunerimti?

Per didelis mobilių telefonų, kompiuterių ir planšečių naudojimas sukelia akių nuovargį. Akys parausta, išsiplečia kraujagyslės, jaučiamas nuovargis ir sausumas. Reikia stengtis dažniau padaryti pertraukėlę ir pamirksėti.

Nepertraukiamai dirbti su kompiuteriu ir žiūrėti televizorių galima ne ilgiau kaip valandą. Dirbant ilgiau, reikėtų kas valandą 5–10 min. leisti akims pailsėti.

Dirbant be pertraukų ir per ilgai, gali atsirasti tokie simptomai: miglotas matymas, vaizdo liejimasis, iškraipytos linijos, akių paraudimas, ašarojimas, sausumas.

Kokios ligos gresia nesirūpinantiems savo regėjimu?

Laiku nesikreipiant ar kreipiantis per vėlai, gali būti sunkiau ar neįmanoma pagydyti regos sutrikimų. Ypač svarbu regos sutrikimus laiku nustatyti vaikams. Reikėtų nedelsti pastebėjus vaiko žvairumą ar nevienodus vyzdžius. Geriausi ambliopijos (akies tinginystės) gydymo rezultatai būna, kai kreipiamasi kuo anksčiau (iki 3–4 m.). Dažniausiai problemų gydytojams sukelia ilgai negydytas ir nenustatytas žvairumas, vienos akies tinginystė dėl žvairumo ar skirtingų akių refrakcijos. Tačiau jei vaikas laiku profilaktiškai tikrinamas, šios ydos nesunkiai nustatomos ir gydymo rezultatai būna geri. Mokyklinio amžiaus vaikams svarbu koreguoti trumparegystę, toliaregystę ir astigmatizmą akiniais. Ligos progresą lemia genetika ir gyvenimo būdas. Polinkis į trumparegystę yra paveldimas, bet svarbu ir gyvenimo būdas.

Kaip dažnai reikėtų tikrintis akis?

Suaugusiesiems regėjimą reikėtų reguliariai tikrintis vieną kartą per metus. Vaikus profilaktiškai reikėtų tikrinti pirmą kartą tik gimusius, vėliau – trejų metų ir prieš mokyklą. Vaikus, nešiojančius akinius, specialistas turėtų apžiūrėti kartą per metus. Pastebėjus, kad vaikas reguliariai prisimerkia, skaitydamas prisikiša tekstą arti veido, reikėtų nedelsiant apsilankyti pas akių ligų gydytoją.

Kokios yra pagrindinės taisyklės, padedančios išsaugoti gerą regėjimą?

Norint išsaugoti gerą regėjimą, reikia neparvarginti akių, pavyzdžiui, nedirbti per ilgai kompiuteriu. Iki dvejų metų amžiaus vaikams iš viso nerekomenduojama leisti naudotis išmaniosiomis technologijomis. Vėliau tėvai turėtų vaikams formuoti tinkamus darbo kompiuteriu ar televizoriaus žiūrėjimo įgūdžius. Ikimokyklinukams reikėtų apriboti televizoriaus, kompiuterio ir telefono naudojimą iki pusės valandos per dieną. Pradinukams rekomenduojama iki vienos valandos.

Ar pratimai akims iš tiesų padeda? Kokius derėtų daryti ir kaip dažnai?

Nereikėtų tikėti, kad akių pratimais galima atkurti gerą regėjimą, ir dėl to vengti nešioti akinius. Pratimai nekoreguoja regos sutrikimų. Tačiau jie tikrai gelbsti nuo akių nuovargio. Galime prilyginti juos kūno mankštai, kuri padeda jaustis geriau ir veikia prevenciškai, tačiau chroniškos ligos negydo. Dirbant su kompiuteriu, būtina daryti pertraukas ir tokius ar panašius pratimus: nukreipti žvilgsnį į tolimą tašką ir vėl arčiau, dažniau pamirksėti, pabūti užsimerkus.

Kokią įtaką akims daro pavasarinė ryški saulė?

UV spinduliai – tai elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis – nuo 100 iki 400 nm. Spindulius absorbuoja ragena, lęšiukas, tinklainė ir šie spinduliai gali sukelti jų sutrikimus. UV spinduliai taip pat gali sukelti ašarojimą, šviesos baimę, akies skausmą, lęšiuko drumstumą, pažeisti tinklainės ląsteles. Ypač jautrios vaikų akys, taip pat žmonių, kuriems atlikta kataraktos operacija. Pavasarį reikėtų nešioti akinius arba kontaktinius lęšius su UV apsauga. UV-400 arba CE ženklai ant saulės akinių reiškia, kad jie apsaugo mūsų akis nuo ultravioletinių spindulių.

Kaip taisyklingai nešioti kontaktinius lęšius? Ar akys nuo jų nesilpsta naudojant ilgą laiką ir reguliariai?

Akys nesilpsta nei nuo akinių, nei nuo kontaktinių lęšių. Ilgai nešiojant kontaktinius lęšius, žinoma, būtina laikytis naudojimo rekomendacijų ir higienos. Pavyzdžiui, negalima dėvėti kontaktinių lęšių ilgiau nei nurodyta ant jų pakuotės, draudžiama miegoti su tam nepritaikytais lęšiais. Nerekomenduojama su lęšiais maudytis baseine ar kituose vandens telkiniuose, eiti su jais į pirtį.

Ar regėjimas susijęs su mityba? Kaip derėtų maitintis, kad akis kuo ilgiau galėtume išlaikyti sveikas?

Kaip ir daugelis kitų sričių medikų, akių sveikatai užtikrinti oftalmologai rekomenduoja valgyti įvairų ir sveiką maistą. Svarbiausia akims – vitaminas A. Jis dalyvauja tinklainėje vykstančiose fotocheminėse reakcijose. Vitamino A yra morkose, pomidoruose, lapinėse daržovėse, įvairiose žuvyse. Rekomenduojami geltonos spalvos vaisiai ir daržovės. Regėjimą taip pat stiprina mėlynės. Svarbios ir omega-3 riebalų rūgštys. Maisto papildas liuteinas apsaugo nuo žalingos mėlynojo spalvų spektro spinduliuotės. Taip pat svarbus vitaminas C, nes kai jo trūksta, raumenys praranda tonusą.