Paauglys, laisvalaikis prie kompiuterio / Shutterstock nuotr.

Pandemija išderino vaikų ir paauglių dienos režimą – daugiau naudojasi ekranais, mažiau miega

Monika Kairiene
Publikuota: 2021-02-24 12:15
COVID-19 pandemijos metu mokymą perkėlus į nuotolį, išsiderino daugelio vaikų ir paauglių dienos režimas. Padvigubėjo laikas, leidžiamas prie ekranų, nes prie ekranų vyksta ne tik pamokos, bet ir laisvalaikis. Išsibalansavęs dienos ir miego režimas, mažesnis fizinis aktyvumas, kiti veiksniai neigiamai veikia vaikų fizinę ir psichikos savijautą.

Tokias tendencijas atskleidė Lietuvos mokslininkų tyrimas, kurį vykdė įvairių sričių mokslininkai – projektas „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“. Viena iš tyrimo vykdytojų – gydytoja vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė, besispecializuojanti miego sutrikimų srityje. Gydytoja portale manodaktras.lt paaiškina, kodėl svarbu išlaikyti vaikų dienos režimą, išeiti į dienos šviesą, užmigti iki vidurnakčio.

Įvairių sričių Lietuvos mokslininkų grupė tyrė, kaip nuotolinis mokymasis karantino metu paveikė vaikų sveikatą, psichikos būklę. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 1,5 tūkst. 6–14 metų vaikų tėvų, beveik 300 mokytojų ir daugiau nei 300 mokinių, kuriems 11-14 metų.

Tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ir/arba elgesys pirmojo karantino (2020 m. pavasarį) metu pablogėjo. Vaikai, kurių emocinė būsena ir/ar elgesys pablogėjo, daugiau laiko leido prie ekranų, buvo mažiau fiziškai aktyvūs, mažiau buvo lauke, neturėjo nuoseklios dienotvarkės ir miego režimo, o jų tėvai jautė didesnę įtampą. Emocinė būsena ar elgesys labiau pablogėjo vaikams, kurie iki karantino turėjo emocinių ar elgesio problemų.

Gydytoja vaikų neurologė Rūta Praninskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Gydytoja vaikų neurologė Rūta Praninskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak vienos tyrimo vykdytojų, gydytojos vaikų neurologės dr. Rūtos Praninskienės, mažesnių vaikų dienotvarkės režimas buvo labiau išlaikytas nei vyresnių. Vaikų dienotvarkės išlaikymas priklausė ir nuo tėvų patiriamo streso – nemažai daliai tėvų teko namuose derinti vaikų priežiūrą, pagalbą mokantis nuotoliniu būdu, atsakomybes savo darbe, buitį. „Jeigu tėvai patirdavo daug streso, tuomet jie nereguliuodavo vaikų ekranų laiko, dienotvarkės. Kai patiria daug streso, tai ir paleidžia vaikus. Geriau sekėsi vaikams, kurių tėvai patyrė mažiau streso, galbūt išeidavo į darbą ir patyrė mažiau visokių išorinių dalykų“, – portalui manodaktras.lt sako viena tyrimo vykdytojų dr. R.Praninskienė.

Tyrimas atskleidė paradoksalią tendenciją – nors vaikams mokantis nuotoliniu būdu, jie gali ilgiau pamiegoti rytais, tačiau bendra miego trukmė neilgėja ar net trumpėja, greičiausiai dėl miego tvarkos trūkumo ir ilgo naktinėjimo bei naudojimosi ekranais prieš miegą.

Išlaikyti dienos ir miego režimą

Tyrimą atlikę mokslininkai akcentuoja, kad vaikams svarbu išlaikyti dienos ir miego režimą. Pasak gydytojos vaikų neurologės dr. R.Praninskienės, dienos ir miego režimas yra geros savijautos pagrindas. „Vaikai naktinėja iki vėlumos, o po to miega dieną. Sutrikdomas cirkadinis (paros) ritmas, miego struktūra pasistumia į dienos miegą. Dienos miegas nėra toks efektyvus – nei atminties konsolidacijai, nei dėmesiui. Tuomet dienos metu atsiranda dėmesio, emocijų problemų, nes vaikui nesiseka kažko išmokti, prisiminti, kyla frustracija – nori išmokti, bet vaikas neišsimiegojęs, negali prisiminti informacijos“, – sako vaikų neurologė R.Praninskienė.

Svarbu išeiti į dienos šviesą

Siekiant išlaikyti dienos režimą, rekomenduojama, kad vaikai mažiausiai valandą per dieną būtų dienos šviesoje lauke, dar geriau, jei tuo metu užsiimtų aktyvia fizine veikla. „Nesvarbu, kad ir debesuota, natūrali šviesa svarbi hormono melatonino sintezei, natūralioje šviesoje jis slopinamas. Jeigu dieną vaikas jaučiasi mieguistas, dienos šviesoje tiesiog pažvalėja, natūraliai melatonino dieną yra tada mažiau, šviesa slopina jo sintezę“, – sako vaikų neurologė dr. R.Praninskienė.

Be to, buvimas dienos šviesoje taip pat teigiamai veikia emocijas, nuo ekranų pailsi akys.

Pasak R.Praninskienės, jeigu nepavyksta išeiti į dienos šviesą lauke, reikėtų bent jau atitraukti užuolaidas, sėdėti prie lango, kad patektų kuo daugiau natūralios šviesos: „Ypač paaugliai mėgsta užsitamsinti, užuolaidos nuleistos, kompiuteris, ir tokioje prieblandoje net ir dieną mėgsta sėdėti.“

Kadangi žiemą saulės gauname mažiau, o ir rečiau išeiname į lauką, tyrimo autoriai taip pat rekomenduoja vaikams profilaktiškai vartoti vitaminą D.

„Auksinis“ miegas – iki vidurnakčio

Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, vaikams svarbu palaikyti reguliarų miego režimą – ne mažiau kaip 9 valandos nakties miego, eiti miegoti ir keltis panašiu metu kasdien.

Gydytoja vaikų neurologė dr. R.Praninskienė pabrėžia, kad svarbu užmigti iki vidurnakčio. „Miegas labai svarbus pirmoje nakties pusėje, tuomet vyksta atminties atminties konsolidacija, skiriasi neuroendokrininiai hormonai, tai yra aukso vertės miegas. Labai įdomu, kad pagal savo biologinę struktūrą paauglių miegas yra auksinis standartas. Tokio miego kaip paauglystėje gyvenime daugiau nebus, nes, pavyzdžiui, melatonino gyvenimo eigoje mažėja, ultradianinis ritmas prastėja, miegame nebe taip giliai ir nebe taip ilgai giliai“, – sako R.Praninskienė.

Labiau išsimiegoti vaikams galėtų padėti ir vėlesnė pamokų pradžia, tyrimo autoriai mokykloms rekomenduoja vėlinti pamokų laiką. „Visame pasaulyje kalbama, kad keičiasi mūsų gyvenimo būdas – daugiau savo gyvenimo, laisvalaikio gyvename antroje dienos pusėje, naktinėjame. Taigi manoma, kad visas pasaulis turėtų priimti bendrą nuostatą vėlinti mokyklos darbo pradžią, kad būtų saugoma vaikų sveikata, kad jie būtų pailsėję“, – sako vaikų neurologė dr. R.Praninskienė.

Kas vyksta sutrikus cirkadiniam ritmui?

Gydytoja vaikų neurologė dr. R.Praninskienė sako, kad vaikų miego sutrikimų COVID-19 pandemijos metu padaugėjo, tai gydytoja pastebi iš savo darbo praktikos, apie tai kalba pasaulio mokslininkai. „Per metus padaugėjo vaikų, kuriems dėl psichologinių problemų, nerimo sutrikimų, depresijos pasireiškia nemiga, mieguistumu, cirkadinio ritmo sutrikimai“, – sako R.Praninskienė.

Pasak neurologės, miegą reguliuoja trys pagrindiniai ritmai – ultradianinis, homeostazinis ir cirkadinis. „Pandemijos metu ypač sutriko cirkadinis ritmas. Jam sutrikus, keičiasi medžiagų apykaita, alkio jausmas, nes tada užkandžiaujama naktį, išsireguliuoja neuroendokrinologinė sistema, esant ilgalaikiam cirkadinio ritmo sutrikimui, didėja cukrinio diabeto rizika, blogėja atmintis ir dėmesys“, – sako R.Praninskienė.

Ar turės ilgalaikių pasekmių?

COVID-19 pandemija tęsiasi jau metus ir paveikė, ko gero, visas mūsų gyvenimo sritis – darbą, laisvalaikį, santykius. Vaikų dienos režimo išsibalansavimas – tik vienas apribojimų sąlygotas aspektas. Ar gali be pasekmių praeiti jau metus trunkantis apribojimų poveikis?

„Iš šio tyrimo akivaizdu, kad be pasekmių nepraeis, nes ir ekranų laikas yra padvigubėjęs. Dalyvavome tyrimuose 2017-2018 metais ir galime palyginti, ekranų laikas darbui ir pramogoms yra padvigubėjęs. Vaikai pripras, vis tiek tai yra įgūdžiai, kurie tęsiasi jau metus. Manau, kad turėsime daug sveikatos problemų, kurios pradėjo lįsti“, – sako vaikų neurologė dr. R.Praninskienė.

Kitos rekomendacijos

Dienos ir miego režimo išlaikymas – tik viena iš tyrimo autorių rekomendacijų vaikams karantino metu. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nuotolinio mokymosi metu svarbu užtikrinti pakankamą vaikų fizinį aktyvumą, riboti ekranų laiką, sveikai maitintis, pasirūpinti regos sutrikimų profilaktika (nustatyti kompiuterio ekraną akių lygyje, daryti pertraukas), psichikos sveikata (aptarti teigiamas emocijas sukėlusius dienos įvykius, pasikalbėti apie vaikams svarbius dalykus, smagiai leisti laiką kartu.