Pandemijos pasekmės psichikos sveikatai – daugiau nerimo ir depresinių sutrikimų

Psichikos sveikata, depresija / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-05-10 20:32
Pasaulyje prasidėjus karantinui dėl Covid-19 pandemijos, buvo kalbama, kad tai bus didžiausias pasaulyje masinis eksperimentas, kurio pasekmės žmonių psichikos sveikatai bus milžiniškos. Užsitęsęs karantinas, griežtesni ar švelnesni ribojimai ir nežinomybė dėl ateities, kasdien nustatant vis naujų Covid-19 atvejų, tapo tarsi nuolatiniu žmogaus palydovu. Klinikos „Lotus Medica“ vadovė, gydytoja psichiatrė Ieva Šveikauskienė sako matanti pandemijos pasekmes psichikos sveikatai – sergantiesiems psichikos ligos paūmėjo, daug naujų atvejų tarp iki tol nesirgusių žmonių.

Dabartinę žmonių psichikos būseną net įvardijote „pandemine depresija“. Ką pastebite šiuo laikotarpiu, kai gyvename su Covid-19 pandemija, iš pradžių – griežtu karantinu, vėliau – švelnesniais ribojimais?

Lietuvoje ir visame pasaulyje karantinas buvo naujas reiškinys, daugelis žmonių jį pasitiko kaip labai didelį stresą. Streso faktoriai yra nežinomybė ir baimė prarasti kontrolę – savo kasdienybės, pajamų, dienotvarkės, vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, nes prieinamumas prie jos tapo neįprastas ir problemiškas. Kontrolės praradimas daugeliui žmonių suveikė kaip labai stiprus stresas.

Tas stresas yra labai ilgai besitęsiantis, karantininė atmosfera vis dar tvyro. Tas labai stiprus ir ilgai trunkantis stresas nemažai daliai žmonių sukėlė naujai pasireiškiančių sutrikimų, o sergantiesiems – ligos paūmėjimą.

Per šį laiką išryškėjo, kad nauji ligos atvejai – depresijos, nerimo, miego sutrikimų – yra labai išreikštos, sunkios būsenos, sunkiai gydomos. Mano praktikoje yra ne vienas atvejis, padiktuotas karantino laikotarpio, kurio neveikia įprastas gydymas. Reikia ieškoti nestandartinio gydymo derinių, skirti didesnes vaistų dozes. Tai patvirtina, kad tas išgyvenamas stresas yra labai aktyvus.

Gydytoja psichiatrė Ieva Šveikauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Gydytoja psichiatrė Ieva Šveikauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Atvejų  sunkumą lemia tai, kad pandemija nesibaigia, stresas tęsiasi?

Viena iš priežasčių yra streso tęstinumas, antra, mes jau matome tam tikras karantino laikotarpio pasekmes. Negavus medicininės pagalbos – pasekmės sveikatai, pasekmės ugdymo įstaigoms geriau ar blogiau valdančioms moksleivių srautus, ekonominės pasekmės. Yra daug besikreipiančių šeimų, kurios neteko pajamų, labai išgyvena, nes negali užtikrinti kasdienių poreikių. Ir besitęsiantis stresas, ir atėjęs pasekmių laikotarpis neleidžia žmonėms nusiraminti.

Kai kas sakytų, kad tiesioginės grėsmės gyvybei nėra, juk ne karas, tereikia dėvėti kaukes, laikytis atstumo, tačiau kodėl vis tiek jaučiame didelį stresą pandemijos metu?

Šiuolaikinis žmogus yra labai nerimastingas ir nesaugus, nes turi daug atsakomybių – pradedant nuo vaikystės patyrimo, kaip buvome mokomi būti ir gražūs, ir tvarkingi, daug siekiantys ir pasiekiantys. Gyvenimas tokiame intensyviame tempe padiktuoja tai, kad šiuolaikinio žmogaus tolerancija stresui yra sumažėjusi. Ir kai ištinka tokia situacija kaip karantinas, būdami nebeatsparūs stresui, turime labai sunkias psichikos būkles.

Ar gali būti, kad dalis žmonių to patiriamo streso neįsisąmonina, mano, kad gerai prisitaikė prie naujų aplinkybių?

Dalis žmonių labai stengiasi prisitaikyti prie šio stresinio laikotarpio, bet tas racionalus prisitaikymas nebūtinai reiškia, kad žmogus neišgyvena emocijos. Tai labai gerai galima pastebėti tarp vyresnių žmonių, kai žmonės buvo išgrupuoti į rizikos grupes ir buvo rekomenduota griežčiau laikytis karantino taisyklų. Nutrūko vyresnių žmonių socialiniai ryšiai, labai nemažai daliai vyresnių žmonių kilo atminties sutrikimų, kurių iki tol jie nejautė, o nutrūkus tokiam įprastam socialiniam kontaktui, pasireiškė atminties, dėmesio, kognityviniai sutrikimai. Nešnekant apie tai, kad labai stipriai padaugėjo nerimo ir depresinių sutrikimų tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Pandemija kažkada baigsis ar bus geriau valdoma, tuomet grįšime į savo įprastą būseną?

Anksčiau ar vėliau grįšime į savo įprastinę psichikos sveikatos būseną, bet šį laikotarpį bus galima laikyti atskaitos tašku, kaip žmogus reaguoja į ilgai besitęsiantį intensyvų stresą ir kokio pobūdžio pagalba jam reikalinga jam tokiais atvejais. Mes, kaip medikai, formuojame naujas darbo manieras. Šiuo laikotarpiu didėja psichologinės pagalbos prieinamumas, žmonės vis labiau raginami ir vis dažniau kreipiasi į gydytojus psichiatrus, didėja tam tikrų vaistų grupių – antidepresantų, raminamųjų – paskyrimas. Į šitą laikotarpį galima žiūrėti iš mokslinės ir praktinės pusės kaip į gautą patirtį.

Surasti tinkamą specialistą ir gauti psichologo ar psichoterapeuto pagalbą galite paspaudę čia.

Pagalba telefonu visoje Lietuvoje

  1. Jaunimo linija

jaunimolinija.lt
Jaunimui. Paramą teikia savanoriai
Tel. 8 800 28888
Darbo laikas: I-VII visą parą

  1. Vaikų linija

vaikulinija.lt
Vaikams. Paramą teikia savanoriai
Tel. 116111
Darbo laikas: I-VII 11 – 23 val.

  1. Pagalbos vaikams linija

pagalbavaikams.lt
Vaikas ir tėvams, patiriantiems iššūkių. Paramą teikia savanoriai.
Tel.116111
Darbo laikas: I-V 11- 19 val.

  1. Vilties linija

viltieslinija.lt
Suaugusiesiems. Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai.
Tel. 116 123
Darbo laikas: I-VII visą parą

  1. Pagalbos moterims linija

pagalbosmoterimslinija.lt
Moteris. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Tel. 8 800 66366
Darbo laikas: I-VII visą parą

  1. Linija Doverija

Jaunimui rusų kalba.
Paramą teikia savanoriai moksleiviai
Tel. 8 800 77277
Darbo laikas: II-VI 16-20 val.

  1. Tėvų linija

tevulinija.lt
Tėvams, patiriantiems iššūkių
Paramą teikia profesionalūs psichologai
Tel. 8 800 90012
Darbo laikas: I-V 9-13 val. ir 17- 21 val.

  1. Sidabrinė linija

sidabrinelinija.lt
Senjorams. Paramą teikia profesionalūs konsultantai, kalbasi savanoriai, kiti senoliai.
Tel. 8 800 80020
Darbo laikas: I-V 8-20 val.

  1. Krizių įveikimo centras

krizesiveikimas.lt
Suaugusiesiems ir paaugliams. Konsultuoja psichologai. Pirma konsultacija nemokama, vėlesnės mokamos.
Skype: krizesiveikimas; krizesiveikimas1
Darbo laikas: I-V 16-20 val. ir VI 12-16 val.

 Informacija iš pagalbasau.lt