Pernai mažiau vyrų dalyvavo prostatos vėžio prevencinėje programoje – vėliau gali būti uždelstų atvejų

Prostatos gydymas, prostata / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-05-02 13:30
Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pagal priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programą pernai pasitikrino 51 tūkst. vyrų – 43 proc. mažiau nei užpernai (90 tūkst. vyrų). Gydytoja urologė Greta Pečiulytė sako, kad sumažėjęs vyrų dalyvavimas profilaktinėje prostatos vėžio programoje gali lemti, kad vėliau bus diagnozuojama mažiau ankstyvos stadijos, bet daugiau vėlyvos stadijos prostatos vėžio atvejų, kuriuos sunkiau gydyti.

Pasak Kretingos ligoninėje ir Klaipėdos privačioje konsultacinėje klinikoje „Labkosma“, dirbančios gydytojos urologės Gretos Pečiulytės, panašus vyrų dalyvavimo prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje kritimas fiksuotas ir JAV – per COVID-19 pandemijos piką 2020 m. balandį pasitikrino 56 proc. mažiau vyrų. „Ekspertai neabejoja, kad tai padidins vėlyvųjų prostatos vėžio atvejų skaičių ateityje. Taip gali būti ir Lietuvoje, ir tai yra gana grėsminga, nes prostatos vėžys kasmet nustatomas daugiau kaip 3 tūkst. Lietuvos vyrų. Tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų onkologinių susirgimų“, – sako gydytoja urologė G.Pečiulytė.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Jie turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs kraujo tyrimą, nustatantį prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje.

Prevencinė programa leidžia aptikti prostatos onkologiją, kai dar nėra jokių simptomų. „2008-2012 metais Lietuva pirmavo pagal prostatos vėžio sergamumą, tai atrodytų grėsminga, bet iš tiesų tai tik parodo, kad testavimas buvo plačiai taikomas ir pavyko diagnozuoti daug ankstyvųjų prostatos vėžio stadijų. Kitaip sakant, daugelis šių vyrų būtų nesikreipę, nes ankstyvose stadijose dažniausiai nejuntama jokių simptomų, bendra būklė gera. Tie vyrai greičiausiai būtų kreipęsi, tik sulaukę vėlyvų ligos stadijų, kai pradeda varginti rimti negalavimai, kuomet daugeliui jų jau nebebūtų galima suteikti šanso pasveikti, prailginti gyvenimo trukmę gydymo metodais, išvengti komplikuotų sutrikimų ir sudėtingo gydymo“, – sako urologė G. Pečiulytė.

Gydytoja urologė Greta Pečiulytė. R. Jarmalienės nuotr.
Gydytoja urologė Greta Pečiulytė. R. Jarmalienės nuotr.

Siuntimo pas urologą nereikia bijoti

Gydytoja pabrėžia, kad PSA rodiklio padidėjimas nebūtinai reiškia vėžį. „Padidėjęs rodiklis gali byloti apie uždegiminį procesą prostatoje, šlapimo takuose, neseniai buvusią intervenciją šlapimo takuose. Jeigu prostatos tūris didelis, gali būti PSA padidėjimas. Nereikia nusigąsti, jei vyras nukreipiamas pas urologą“, – sako gydytoja G.Pečiulytė.

Urologui atmetus kitas PSA padidėjimo priežastis, daroma biopsija, siekiant patvirtinti ar atmesti prostatos vėžio diagnozę. „Gali būti atliekama nebūtinai standartinė, vadinamoji „akloji“ biopsija. Europos urologų draugijos gairėse nurodoma, kad gali būti taikoma pritaikomoji biopsija, prieš tai atlikus multiparametrinį prostatos magnetinio rezonanso tyrimą. Tuomet specifiškai į įtartinus židinius taikant biopsiją, paimamas audinio gabalėlis histologiniam ištyrimui“, – sako gydytoja.

Svarbu diagnozuoti kuo anksčiau

Pasak G.Pečiulytės, kaip ir kitas onkologines ligas, prostatos vėžį svarbu diagnozuoti kuo anksčiau: „Nustačius ligą anksti, galima taikyti radikalius gydymo metodus, kurie yra tikrai efektyvūs, ir tikėtis visiško pasveikimo nuo šios ligos. Dažnu atveju taikant radikalų prostatos vėžio gydymą, pavyksta ateityje išvengti recidyvo, dėl to svarbu ligą nustatyti ankstyvoje stadijoje.“

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad kartais prostatos vėžį užtenka tik stebėti. „Tai priklauso nuo histologiškai, tai yra, vertinant prostatos biopsijos mėginius, nustatyto ligos agresyvumo, kuris apibrėžiamas Glisono laipsniu. Jeigu ta liga yra sąlyginai nepikta, atsižvelgiant į Glisono balą, PSA rodiklį, digitalinio rektalinio tyrimo (prostatos apčiuopos) rezultatus, prostatos onkologinė liga apibrėžiama kaip mažos rizikos. Jeigu pagal tam tikrus kriterijus paciento tikėtinas išgyvenamumas yra daugiau kaip 10 metų, tuomet galima taikyti aktyvų stebėjimą. Tai reiškia, kad pacientui nebus skiriamas joks aktyvus gydymas, pacientas bus aktyviai stebimas urologo, kartą per metus jam bus atliekama digitorektalinė apčiuopa, kas 6 mėnesius atliekamas PSA tyrimas, taip pat – prostatos magnetinio rezonanso tyrimas ir pritaikomosios biopsijos, esant reikalui. Visa tai daroma dėl to, kad būtų galima išvengti šalutinių poveikių rizikos, susijusios su aktyviu gydymu, tuo pačiu tikintis, kad, netaikant aktyvaus gydymo, nebus paveiktas paciento išgyvenamumas. Pasikeitus rodikliams, taktika gali būti keičiama – taikomas aktyvus gydymas“, – paaiškina gydytoja urologė G.Pečiulytė.

Simptomai rodo jau pažengusią ligą

Labai svarbu, kad vyrai prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvautų, net ir neturėdami jokių nusiskundimų. Pasak gydytojos urologės, simptomai atsiranda, esant jau pažengusiai prostatos onkologinei ligai. „Kai jau yra nerimo signalai, dažniausiai tai – jau pažengusi stadija, kuriai negalima taikyti radikalaus gydymo, kuris gali išgydyti. Simptomatika įvairi – tarpvietės skausmai, tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimai, kraujavimas iš šlapimo takų ar šlapimo susilaikymas. Jei prostatos vėžys išplitęs, jis metastazuoja į kitus organus ir sutrikdo jų funkciją, dėl ko gali būti jaučiamas nusilpimas ir įvairūs simptomai, būdingi daugeliui išplitusių onkologinių ligų. To ir norime išvengti – diagnozuoti ligą kuo ankstesnėje stadijoje, kuomet būtų galima taikyti aktyvų stebėjimą arba mažiau agresyvius gydymo metodus“, – sako gydytoja urologė G.Pečiulytė.

Užsiregistruoti pas gydytoją urologę Gretą Pečiulytę galima ČIA