Pasaulinė kontracepcijos diena: kokią žalą pandemija padarė moterims?

Moters sveikata, saugus lytinis gyvenimas, šeimos planavimas, kontracepcija
Autorius: Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2021-09-26 09:30
Pandemijos laikotarpis išryškino problemas, su kuriomis susidūrė moterys visame pasaulyje: riboti vizitai pas gydytojus, užtrunkantis kontracepcijos priemonių išrašymas. Tai nulėmė, kad 1,4 milijono nėštumų per metus visame pasaulyje buvo neplanuoti. Kasmet 214 milijonų moterų norėtų išvengti neplanuoto nėštumo, tačiau nenaudoja efektyvaus kontracepcijos metodo, susiduria su žinių trūkumu, o pandeminis laikotarpis tik dar labiau pagilino šią problemą ir atvėrė didesnę lytinio švietimo spragą.

Sekmadienį, rugsėjo 26-ąją, kontracepcijos diena minima penkioliktąjį kartą, ja siekiama atkreipti dėmesį, kaip svarbu šviesti jaunimą apie lytinius santykius, kontracepcijos būdus, siekiant užkirsti kelią neplanuotam nėštumui, taip suteikiant jiems galimybę priimti sprendimus ir planuoti savo ateitį. 

Covid-19 iššūkiai moterims

Pandemija komplikavo ir saugų lytinį gyvenimą, šeimos planavimą, mažiau moterų gavo konsultacijas, kaip naudoti kontracepcijos priemones. Akušeris ginekologas Tomas Lūža pasakoja, kad pirmojo karantino pradžia, kai viskas buvo uždaryta, buvo labai sunki. Moterims, norinčioms apsisaugoti nuo nėštumo, atsirado didelė problema, kaip įdėti spiralę, gauti receptą tabletėms, pasikonsultuoti dėl patikimiausio ir saugiausio, būtent jai tinkamo, kontracepcijos metodo. 

„Problemos aktualumą puikiai iliustravo nuolatiniai klausimai ir patarimų prašymai socialiniuose tinkluose. Pandemijos laikotarpiu gaudavau daugybę žinučių Facebook, Instagram platformose, didelė jų dalis buvo susijusi su nežinomybe ir baime neplanuotai pastoti. Žinoma, lengviausia išrašyti kontraceptines tabletes, pleistrą, žiedą, tačiau problema buvo toms, kurios priemonių nenaudojusios. Nėra etiška skirti kontracepcijos priemones telefonu, kai pacientė neapžiūrėta, neįvertinti rizikos veiksniai“, – komentuoja T.Lūža.

Akušeris ginekologas Tomas Lūža
Akušeris ginekologas Tomas Lūža

Ginekologas T.Lūža dalijasi, kad moterims, kurioms reikėjo atlikti nėštumo nutraukimą, teko ieškoti ir kreiptis į tas ligonines, kurios teikė skubiąją pagalbą. Nėštumo nutraukimas buvo traktuojamas kaip neatidėliotina procedūra, nes ją galima atlikti tik ribotą laiką, iki 12-os nėštumo savaičių. Buvo atvejų, kai moterys vykdavo dėl procedūros du ar tris šimtus kilometrų.

Pandemijos laikotarpis leido stipriau suvešėti mitams apie kontracepciją. „Neplanuotas nėštumas dažniausiai būna nulemtas tikėjimo nepagrįstais mitais, o per šį laikotarpį tai dar labiau išryškėjo. Dažniausiai moterys kreipdavosi, nes tikėjo, kad iš pirmo karto nepastos, kad visą laiką saugojasi prezervatyvais, tik kokį vieną kartą ne, arba ieškant sutrikimo, kodėl žindant kūdikį neatsistato mėnesinės, nustatomas nėštumas“, – prisimena T.Lūža.

Pastebima, kad kai kurios poros pandemijos metu, netekusios darbų net neskyrė pinigų kontracepcijai, deja, tai nulėmė neplanuotų nėštumų skaičiaus augimą. Ginekologas pasakoja, kad yra bendra tendencija, jog vargingiau gyvenančios, stokojančios socialinių įgūdžių šeimos geriausia apsisaugojimo priemone laiko nutrauktą lytinį aktą.

To nepavyksta paneigti netgi susitinkant su moterimi trečią ar ketvirtą kartą dėl neplanuoto nėštumo: „Yra tekę girdėti argumentų, kad nuo moters nėštumas nepriklauso, nes kai tik kieme gandrai susisukdavo lizdą, moteris netikėtai pastodavo ir belikdavo nuvykti pas gydytoją gimdymo terminui nustatyti.“

Užsiregistruoti konsultacijai pas akušerį ginekologą Tomą Lūžą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.

Kur dažniausiai klystama?

Pasak ginekologo T.Lūžos, jaunimas eksperimentuoja, bandydamas priemones, tačiau vienas nesėkmingas kartas gali pakeisti gyvenimą: „Kai kurie jaunuoliai, norėdami išvengti gyvenimiškų netikėtumų naudoja du prezervatyvus, tačiau taip tik padidina abiejų prezervatyvų plyšimo riziką. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą prezervatyvo dydį, jis turi užsimauti lengvai ir sklandžiai, nenaudoti to paties prezervatyvo antrai sueičiai ir pan.“

Kad ir kokia bebūtų populiari natūralioji kontracepcija, tačiau ji neužtikrina apsaugos nuo neplanuoto nėštumo.

„Žmonės balansuoja pasirinkdami nutrauktą lytinį aktą, kaip apsaugos priemonę. Ypač nepatyręs partneris gali nespėti susivaldyti arba sperma gali išsiveržti anksčiau negu jis pajus. Dažnai nežinoma, kad prieš jai išsiveržiant pasirodo specialus skystis, kuriame spermos koncentracija būna nedidelė, tačiau kartais pakankama, kad moteris pastotų. Kitas natūralus metodas – vaisingų dienų skaičiavimas išlaiko neplanuoto pastojimo tikimybę, nes ovuliaciją paankstinti gali net ir menkiausias moters patirtas stresas ar pokyčiai gyvenime“, – pasakoja T.Lūža.

Kontracepcijos priemonės
Kontracepcijos priemonės

Ginekologas dalijasi, kad kreipiasi nemažai moterų, kurios pastojo menstruacijų ar kūdikio žindymo metu: „Moterims po gimdymo menstruacijos atsinaujina individualiai. Įprasta, kad jos atsiranda baigus maitinti po 1-2 mėnesių, tačiau daliai moterų ciklas atsinaujina ir tebežindant kūdikį. Net ir esant nereguliariam ciklui, moteris gali pastoti. Moterų, kurių ciklas labai trumpas, o per paskutines menstruacijų dienas nenaudojamos apsisaugojimo priemonės, tikimybė pastoti didelė. Spermos ląstelės gimdoje ir kiaušintakiuose gali išgyventi iki septynių dienų, o tai gali sutapti su ovuliacijos pradžia.“

Įvairiomis istorijomis apipintas kontraceptinių tablečių ir gimdos spiralių naudojimas dažniau suklaidina moteris, negu leidžia objektyviai pasirinkti. Bijoma padidėjusio plaukuotumo, svorio augimo, odos bėrimų, manoma, kad spiralė tinka tik negimdžiusioms moterims. Tokie ir panašūs mitai sugriaunami po gydytojo ginekologo konsultacijos. Renkantis apsisaugojimo priemones, visada svarbu vadovautis patikima informacija.

Užsiregistruoti konsultacijai pas akušerį ginekologą Tomą Lūžą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.