Klausimai ir atsakymai, kuriuos užduoda žmonės prieš užpildydami Donoro kortelę

Pasaulinė organų donorystės diena / 123RF.com nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-10-12 12:05
Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šia dieną siekiama paskatinti žmones sutikti būti donorais ir taip išgelbėti kitų gyvybes.

1996 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija įsteigė Nacionalinį organų transplantacijos biurą. 2000 metais Lietuvoje įsteigtas valstybinis Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registras, kuriame kaupiami duomenys apie asmenis, pareiškusius sutikimą ar nesutikimą, kad jų audiniai ir (ar) organai po jų mirties būtų paimti transplantacijai.

Nemažai žmonių atsisako būti donorais dėl įvairių baimių – kad kažkas gali būti suinteresuotas nužudyti dėl organų, kad tai prieštarauja religijai. Iš tiesų tokios baimės nepagrįstos. Informacija apie Donoro kortelės savininkus saugoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Informacija apie Donoro kortelės savininką gali būti suteikiama tik jam pačiam arba gydytojui po Donoro kortelės savininko mirties.

Katalikų bažnyčia pritaria neatlygintinam mirusio žmogaus audinių ir organų dovanojimui kitam žmogui, kurį transplantacija gali išgelbėti nuo mirties. Organų donorystei pritaria ir daugybė kitų religijų – musulmonų, indų, graikų ortodoksų.

Organų donorystė Lietuvoje yra savanoriška ir neatlygintina, t.y., tuo neuždarbiaujama, o savo noru siekiama suteikti kitam žmogui galimybę išgyventi.

Būtinybė atlikti organų transplantaciją iškyla, kai kiti gydymo metodai ir būdai tampa nebeefektyvūs – tuomet gydytojų konsiliumas priima sprendimą, kad pacientui būtinas donorinis organas ar audinys.

Donorinis organas recipientui (žmogui, laukiančiam transplantacijos) parenkamas pagal tam tikrus kriterijus: ligos sunkumą, kraujo tyrimus, donoro ir recipiento ūgio bei svorio suderinamumą, kitus medicininius parametrus.

Lietuvoje įteisintos dvi organų donorystės rūšys – donorystė po mirties ir gyvoji donorystė.

Kiekvienas žmogus, norintis tapti donoru, turi užpildyti Donoro kortelę. Pasirašyti sutikimą galima bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (poliklinikoje, ligoninėje ir kt.) arba šeimos gydytojo kabinete.

Keletas svarbių klausimų ir atsakymų, kuriuos užduoda žmonės prieš užpildydami Donoro kortelę:

  • Kokius dokumentus reikia man turėti, norint pasirašyti sutikimą?

Pasirašant sutikimą reikia turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo arba studento pažymėjimą).

  • Ar prieš pasirašant sutikimą reikia ištirti sveikatą?

Ne, pasirašant sutikimą sveikatos tikrinti nereikia. Apie audinių ir (ar) organų tinkamumą transplantacijai gydytojai sprendžia tik po žmogaus mirties.

  • Ar galiu padovanoti tik tam tikrus organus?

Taip, pasirašant sutikimą reikia nurodyti, ar norima paaukoti visus audinius ar organus, ar tik tam tikrus.

  • Ar aš galėsiu pakeisti savo nuomonę?

Taip, jei dėl kokių nors priežasčių Jūs nebenorite turėti Donoro kortelės, tereikia parašyti prašymą Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriui (adresu Santariškių g. 2, 08661 Vilnius) su prašymu išbraukti Jus iš Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro. Atsisakyti sutikimo/nesutikimo galite ir elektroniniu būtu.

  • Ar atsitikus nelaimei ir man tapus potencialiu donoru artimieji galės užginčyti mano valią?

Ne, nes Jūsų pasirašytas sutikimas jau yra Jūsų valia, kaip testamentas.

Parengta pagal Nacionalinio transplantacijos biuro inf.