Pasaulinė vėžio diena – modernus gydymas Lietuvą pasiekia vėliau / Shutterstock nuotr.

Pasaulinė vėžio diena – modernus gydymas Lietuvą pasiekia vėliau

Autorius: Manodaktaras.lt | Publikuota: 2020-02-04 13:00
Šiuo metu inovatyvūs gydymo metodai Lietuvos ligonius pasiekia vidutiniškai ketveriais metais vėliau nei kitų ES šalių pacientus. Onkologai susirūpinę, nes augant ekonomikai sveikatos priežiūros finansavimas išlieka tokio pat lygio. Lėšos skiriamos seniems vaistams, dėl kurių kai kurie pacientai nepasveiksta, kiti – tampa neįgalūs ir valstybė priversta juos išlaikyti.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai bei laikinai einančios direktorės pareigas prof. Sonatos Jarmalaitės, Pasaulinę kovos su vėžiu dieną pasaulio žmonės raginami tapti budresniais ir laiku kreiptis į gydytojus. Deja, medikai gydydami onkologines ligas susiduria su kliūtimis.

Minios balso neišgirdo

Pernai sukurtos „Minios balso“ platformos iniciatyvinė grupė akcentavo nepakankamą psichologinės pagalbos prieinamumą onkologiniams pacientams, nefinansuojamas „kitas paslaugas“, pavyzdžiui, krūtų implantus, perukus, reabilitaciją ir limfodrenažinio masažo procedūras. Taip pat dėl biurokratinių trukdžių nepradėtas „žaliųjų koridorių“ projektas, kai vėžiu susirgusiam žmogui skiriamas atvejo vadybininkas, kuris padeda ligoniui suprasti tyrimų ir gydymo tvarką, rasti kelią pas gydytojus.

„Valdininkai rimtų problemų neįžvelgė ir sprendimų priėmimą sugrąžino gydytojams. Deja, mūsų rankos susaistytos kvotų, įkainių, riboto konsultacijų laiko ir menkų resursų saitais. Ligoninės administracija ir vėl palikta ieškoti vidinių resursų, t.y. riboti medicinos darbuotojų darbo užmokesčio fondą, didinti esamų darbuotojų darbo krūvį“, – sako prof. S. Jarmalaitė.

Nekompensuoja tik Lietuvoje

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė–chemoterapeutė Monika Drobnienė atskleidė daugiau opių onkologinių ligonių gydymo problemų: „Šiandien tarptautinės gydymo gairės rekomenduoja išplitusį krūties vėžį gydyti inovatyviais, taikinių terapijos ar imunoterapijos medikamentais su hormonų terapija ar chemoterapija. Deja, net kai medikamento saugumas ir efektyvumas patvirtinami Europos Sąjungoje, Lietuvoje vaistų kompensavimo tenka laukti metų metus.“

Pasak gydytojos, dažnai pacientės nuvyksta pasikonsultuoti į užsienį, bet grįžusios  sužino, kad modernus gydymas Lietuvoje nekompensuojamas, tada nusivilia valstybe, o tokia psichologinė būsena nepadeda gydytis ir sveikti. „Vokietijoje dauguma pacienčių su išplitusiu vėžiu pradedamos gydyti ne chemoterapija, o hormonų terapija, ją derinant su taikinių terapija. Toks gydymas gali būti net kelių etapų, kol ligonei prireiks chemoterapijos. Jis – mažiau toksiškas, moterys gyvena ilgiau ir jų gyvenimo kokybė geresnė. O Lietuvoje skiriama arba chemoterapija, arba hormonų terapija. Šis gydymas kompensuojamas visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą! Todėl mūsų moterų, sergančių III–IV stadijos vėžiu, išgyvenamumas, palyginti su ES yra trumpesnis, ES vidurkis apie 81 proc., o Lietuvoje apie – 76 procentus“, – sako gydytoja M. Drobnienė.

Taupyti – nereiškia negydyti

Lietuvą inovatyvūs vėžio gydymo metodai pasiekia vidutiniškai ketveriais metais vėliau nei kitas ES šalis, todėl mūsų gydymo rezultatai nėra tokie, kokių norėtų ir ligoniai, ir gydytojai.

„Taupyti – nereiškia negydyti! Pavyzdys galėtų būti pažengęs prostatos vėžys. Jei tokius pacientus gydysime inovatyviais vaistais, jiems vidutiniškai ketverius metus neišsivystys metastazės. Tokio žmogaus gyvenimo kokybė bus nepalyginamai geresnė nei to, kuris jau turi metastazių. Be to, žmogų su pažengusiu vėžiu gydyti daug pigiau, nei su metastazėmis. Ir tai dar ne visi praradimai – neįgalus žmogus negali dirbti, valstybei jį reikia išlaikyti. Šitaip prarandamos milžiniškos lėšos“, – teigia Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. Mindaugas Jievaltas.

Pasak profesoriaus M. Jievalto, prostatos vėžys gali būti išgydomas, jei inovacijos Lietuvą pasiektų laiku. Dėl to būtina iš esmės keisti sveikatos politiką – sveikatos apsaugai turi būti skiriama didesnė BVP dalis, lėšos – racionaliai skirstomos. „Gydytojas turi gydyti, o ne spręsti, kaip sutaupyti, skirdamas ar neskirdamas pacientui vaistų“, – sako gydytojas.

Parengė Monika Kairienė pagal nvi.lt