Pasirengimas vėžio gydymui – pacientams siūloma dalyvauti treniruočių programoje

Pasirengimas vėžio gydymui – pacientams siūloma dalyvauti treniruočių programoje / 123RF.com nuotr.
Autorius: Manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-12-30 12:00
Naujai diagnozuotiems vėžio pacientams Jungtinėje Karalystėje siūloma dalyvauti „preabilitacijoje“ – geros fizinės būklės užtikrinimo prieš gydymą programoje. Teigiama, kad geresnės fizinės būklės pacientai greičiau atsigauna po chemoterapijos ir operacijų.

Daugiau kaip 500 vėžio pacientų jau dalyvauja treniruočių programoje Didžiojo Mančesterio grafystėje, dar 2 tūkst. pacientų turėtų būti įtraukti į programą per artimiausius 2 metus.  Programos tikslas – pagerinti pacientų fizinę būklę prieš pradedant vėžio gydymą. Geresnės fizinės būklės pacientai mažiau laiko praleidžia ligoninėje po operacijų, lengviau ištveria chemoterapiją.

Pacientai tris kartus per savaitę dalyvauja treniruotėse, kuriose derinami didelio intensyvumo kardio ir jėgos pratimai. Programoje dalyvaujantys pacientai taip pat gauna patarimų apie mitybą, jiems teikiama ir psichologų pagalba. Dalyvauti „preabilitacijoje“ pacientams turi būti pasiūlyta per 2 dienas nuo vėžio diagnozės, tačiau treniruočių pradžia nustatoma pasikonsultavus su gydytoju.

Teigiama, kad priešoperacinė reabilitacija gali parengti vėžio diagnozę išgirdusius pacientus sunkiam gydymo laikotarpiui – fiziškai ir psichiškai, padeda atgauti kontrolės jausmą ir pagerinti sveikatą ilguoju laikotarpiu.

Tačiau yra ir iššūkių, kodėl „preabilitacijos“ programa gali būti neveiksminga. Viena didžiausių kliūčių – informacijos perteklius. Pacientai, ką tik išgirdę vėžio diagnozę, dažniausiai būna sukrėsti, apimti nerimo ir ištikti šoko. Turėdami įsisavinti gausybę informacijos apie ligą ir gydymą, priimti daug sprendimų, jie gali tiesiog nepriimti informacijos apie ­išankstinę reabilitaciją. Ką tik sužinojus apie onkologinę ligą, gali būti sudėtinga pradėti sportuoti ar imtis kitų didelių gyvenimo būdo pokyčių.

Be to, jei „preabilitacijos“ programa vykdoma netinkamai, pacientai gali pasijusti kaltinami dėl to, kad susirgo vėžiu. Pavyzdžiui, pacientas gali savaip interpretuoti patarimus sveikai maitintis ir stengtis išlaikyti normalų kūno svorį – manyti, kad susirgo vėžiu dėl antsvorio. Toks kaltinimo jausmas gali pažeisti santykį ir pasitikėjimą gydytojais.

Išankstinei reabilitacijai taip pat reikia daug žmogiškųjų resursų – programoje turi dalyvauti įvairių specialistų komanda, sudaryta iš šeimos gydytojų, slaugų, fiziologų, trenerių, psichologų, socialinių darbuotojų. Tai – dar viena kliūtis toms sveikatos apsaugos sistemoms, kuriose darbuotojų trūksta.

Parengė Monika Kairienė pagal bbc.com ir medscape.com

Naujausi straipsniai