Paskelbus mirčių statistiką – kardiologų įspėjimai

Širdies ir kraujagyslių ligos / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt, pranešimas spaudai
Publikuota: 2021-07-15 19:14
Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais mirė 43 547 žmonės – 5 tūkst. daugiau nei užpernai. Nors Covid-19 liga figūruoja tarp keturių pagrindinių mirties priežasčių, kraujotakos sistemos ligos vis dar pirmauja. Pernai jos sudarė 52,7 proc. visų mirties atvejų, o mirtys nuo Covid-19 – 5,2 proc.

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės teigimu, ši statistika liūdina, nes nuo 2015 m. besileidusi mirtingumo nuo kraujagyslių ligų kreivė vėl pradeda kilti: 2020 m. nuo šių ligų mirė 9,8 proc. daugiau negu 2019 metais. Tarp tokio šuolio priežasčių įvardijami netiesioginiai Covid-19 ligos padariniai, vengimas lankytis pas gydytojus.

„Dar vienas neraminantis skaičius – mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų atvejai namuose. Palyginti su užpernai, 2020 m. pabaigoje mirusiųjų namuose skaičius išaugo net 90 proc. Priežasčių, kodėl tai įvyko, gali būti ne viena, tačiau akivaizdu, kad per karantiną žmonės gerokai rečiau lankėsi pas kardiologą ir šeimos gydytoją. Labiausiai nukentėjo sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, diabetas, nutukimas, širdies nepakankamumas, išeminė širdies liga. Šių pacientų ligos eiga buvo sunkesnė, be to, rizika mirti nuo koronavirusinės infekcijos gerokai didesnė“, – komentuoja prof. J.Čelutkienė.

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė

Įvairių šaltinių duomenimis, Europoje dėl miokardo infarkto per pandemiją atvyko 40 proc. mažiau pacientų. Anot profesorės, žmonės buvo linkę vengti kreiptis pagalbos ir pakentėti. Per karantiną ženkliai sumažėjo pirminio, antrinio ir tretinio lygio pagalbos suteikimas. Toks vengimas kreiptis į specialistus buvo stebimas ir pagal tai, kad žmonės, kurie atvyko į ligoninę, buvo daug sunkesnės būklės nei anksčiau.

Mums derėtų remtis Danijos pavyzdžiu, kurioje skiepai vykdomi atvykstant pas pacientus, o ne laukiant, kol šie sugalvos kreiptis patys.

Pasak profesorės, vienas pagrindinių rizikos veiksnių, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę – didelis cholesterolio kiekis, – gali pabloginti ir Covid-19 ligos eigą.

Amerikos kardiologijos žurnale pateikta statistika parodė, kad žmonių, kurie vartojo cholesterolio kiekiui mažinti skirtus vaistus, statinus, rizika susirgti sunkios formos koronavirusu ar mirti buvo apie 30 proc. mažesnė nei tų, kurie šiuos vaistus vartoti turėjo, tačiau to nedarė. Statinus vartojusių pacientų buvimo laikas ligoninėje buvo trumpesnis apie 39 proc.

„Būtina atkreipti dėmesį ir į skiepų svarbą, – sako profesorė, – Džiugu, kad daugelis pas mus besilankančių pacientų yra pasiskiepiję nuo Covid-19, tačiau bendra Lietuvos statistika kiek liūdnesnė. Deja, vis dar didelė dalis rizikos grupei priklausančių žmonių – senjorų – nepasiskiepiję. Manau, kad mums derėtų remtis Danijos pavyzdžiu, kurioje skiepai vykdomi pro aktyviai, atvykstant pas pacientus, o ne laukiant, kol šie sugalvos kreiptis patys.“

Siekiant sumažinti augti pradėjusį mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių, profesorė ragina ne tik pasiskiepyti nuo pavojingų infekcijų, bet ir tvarkingai vartoti specialisto skirtus vaistus, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, užsiimti aktyvia fizine veikla, o svarbiausia – reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją ar kardiologą, atlikti visus būtinus tyrimus.