Pastoti neretai trukdo per mažas gleivių kiekis makštyje

Didžioji dalis porų yra sveikos, bet vaikų negali susilaukti dėl priežasčių, kurias gana lengva pašalinti. Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-04-28 18:39
Statistika baugina: Lietuvoje yra 50 tūkst. nevaisingų porų. 1 iš 5 vaisingų porų pastoti prireikia daugiau kaip metų, o per 90 proc. vyresnių kaip 30 metų moterų natūraliai pastoti gali tik per ketverius metus.

„Pagrindinė priežastis, kodėl poros negali susilaukti vaikų – moters fiziologija. Sulaukę 35-erių, jos ima sparčiai prarasti potencialą pastoti“, – tvirtina Baltijos ir Amerikos klinikos akušeris ginekologas Rimantas Gricius.

Prieš pora metų dviejų Škotijos St. Andrews ir Edinburgo universitetų mokslininkai išsiaiškino, kad ką tik gimusios mergaitės organizme yra apie 300 tūkst. kiaušialąsčių. Bet per pirmuosius 30 gyvenimo metų, jų lieka vos 12 proc., o moteriai sulaukus 40-ies – tik 3 proc. Be to, su metais sparčiai prastėja ir ląstelių kokybė, todėl pastoti darosi vis sunkiau, o rizika pagimdyti nesveiką kūdikį didėja. Vienas iš tyrimo dalyvių dr. Hamishas Wallace‘as apibendrino: „Mūsų tyrimas parodė, kad dauguma moterų pervertina savo vaisingumo perspektyvas.“

Šiam teiginiui pritaria ir gydytojas R. Gricius, teigdamas, kad dabar moterys ilgai mokosi, po to daro karjerą ir gimdymas nukeliamas vis vėlesniam laikui. Bet tada, kai jų nuomone, ateina laikas, ne visuomet pavyksta pastoti.

Taip elgtis skatina ir visuomenėje gajūs mitai. Na, kad ir toks: turiu vieną vaiką, vieni juokai pagimdyti dar kelis. Iš tiesų, netgi turint kelis vaikus, dar vienas gali ir nebeišeiti. Gydytojui tenka susidurti su planuojančiomis susilaukti vaikelio 45– 46 metų moterimis, kurios į jį kreipiasi dėl mėnesinių ciklo sutrikimų. Tačiau po apžiūros paaiškėja, jog joms prasidėjo menopauzė ir yra nedaug galimybių padėti.

Bandymui pastoti – vieni metai

Kartais prie mitų gajumo prisideda ir gydytojai, kurie nelabai domisi vaisingumu. Jie sako: „Neskubėkite, abu esate sveiki, spėsite susilaukti vaikų.“ Taip sulaukiama keturiasdešimties, o tada jau būna sunku pastoti.

Kitose šalyse moterys tam, kad brandžiame amžiuje galėtų susilaukti kūdikio, ryžtąsi užšaldyti savo kiaušialąstes. „Laikraščių ir žurnalų puslapiai mirga žiniomis, kad gerokai perkopusi per keturiasdešimt aktorė susilaukė vaikelio. Deja, dažniausiai nutylima, jog ji išnešiojo ne savo, o donorės apvaisintą kiaušialąstę“, – pabrėžia specialistas. Lietuvoje tokia procedūra neįteisinta, bet šeimos tam vyksta į užsienį.

„Retai kada poros pagalvoja ir apie tai, kokia tikimybė pastoti per vieną ovuliacijos ciklą, – teigia R. Gricius. – Jos dažniausiai mano: užsinorėjau, tai šį mėnesį moteris ir turi pastoti. Deja, ne. Gamta yra sutvarkiusi taip, kad iš šimto sveikų porų per mėnesį pastos tik apie 15, visos kitos – per likusius vienuolika mėnesių. Kita vertus, jei pora gyvena reguliarų lytinį gyvenimą, nenaudoja apsaugos nuo nėštumo priemonių ir per metus moteris nepastoja, vadinasi, sutuoktiniai nėra sveiki. Tokiems žmonėms būtina kuo greičiau kreiptis į vaisingumo specialistus.“

Medikas įsitikinęs: jei nori pastoti ir išnešioti savo vaiką, pagrindinis nevaisingumo gydymo metodas – gimdyti tuo laiku, kurį nulėmė gamta.

Vis dėlto gali būti, kad mokslininkai greitai išmoks persukti biologinio laikrodžio rodykles ir vyresnio amžiaus poroms nebeteks jaudintis dėl nevaisingumo – atrastas genas, atsakingas už kiaušidžių senėjimą. Būtent jis lemia moters menopauzę. Mokslininkų grupė iš JAV, kuriai vadovavo dr. John Tilley, žiurkėmis, kurių amžius, palyginti su žmonių, būtų apie 100 metų, atjungė minėtą geną ir jų kiaušidės ėmė veikti taip, tarsi būtų jaunos. Toks rezultatas suteikia vilčių, tiesa? Bet tol, kol tyrimai atliekami tik su žiurkėmis, žmonėms, kurie turi rūpesčių dėl nevaisingumo, tenka ieškoti kitų būdų.

Svarbi ir spermos kokybė

Dėl galimybės susilaukti vaiko turi rūpintis ne vien moterys, bet ir vyrai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos institutas atlieka unikalų tyrimą – bandoma išsiaiškinti, ar neblogėja vyrų spermos kokybė bei reprodukcinė funkcija. Europoje šis klausimas mokslininkams rūpi jau 20 metų – mažėjant gimstamumui bandoma aiškintis, kokie fiziologiniai ir aplinkos veiksniai gali turėti tam įtakos.

Prieš 7 metus atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dauguma lietuvių savo reprodukcinėmis galimybėmis gali didžiuotis. Ką parodys dabar atliekamas tyrimas, pamatysime. Tačiau jei mes pagal savo įpročius sparčiai vejamės Vakarų Europos šalis, yra nemaža tikimybė, jog mūsiškių vyrų reprodukcinė sveikata bus gerokai suprastėjusi.

Manoma, kad spermos kokybei įtaką daro aplinka, medžiagos, kurias gauname su maistu, vaikystėje persirgtos ligos, sėdimas darbas, antsvoris, riebus maistas, per dažnas mėgavimasis karšta pirtimi, alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimas, šildomos automobilių kėdės ir net aptemti džinsai bei elektromagnetinė spinduliuotė, – juk visi mėgstame pasidėti kompiuterį ant kelių. Kadangi rizikos faktorių daugėja, Pasaulio sveikatos organizacija net sumažino kriterijus, kuriais remiantis vyro sėkla laikoma gera. Taigi, dabar gera yra tai, kas ne taip seniai buvo prasta. Žinoma, ir tokia sperma irgi gali sėkmingai apvaisinti.

Gydytojas R. Gricius teigia, jog vaisingumui svarbiausias spermatozoidų judrumas, jų koncentracija ir morfologinė sandara. Lytinio akto metu į makštį išsiskiria milijonai spermatozoidų, bet ląstelę pasiekia tik keli šimtai, o ją apvaisina tik vienas. Taigi, jei spermoje per mažai spermatozoidų arba jie nejudrūs, įrodyta, kad kiaušialąstės nepasiekia nė vienas. Be to, net jei ir pasiekia, bet spermijai yra nejudrūs, jie neprasiskverbia pro kiaušialąstės sienelę. Na, o jeigu lytinė ląstelė genetiškai nenormali, ji negali apvaisinti. Ir dar: net jeigu ir apvaisina, dažniausiai nėštumas baigiasi persileidimu.

Rūpesčiai dėl makšties sausumo

Ir vis dėlto medikas tikina, kad didžioji dalis porų yra sveikos, bet vaikų negali susilaukti dėl priežasčių, kurias gana lengva pašalinti. Viena iš jų – per mažas gleivių kiekis moters makštyje vaisingomis dienomis. Todėl spermatozoidai kartais negali prasiskverbti pro gimdos kaklelį ir dėl to neįvyksta apvaisinimas.

Tai kartais gali atsitikti ir dėl lėtinio endocervicito, – lėtinio uždegimo, kurį sukelia į gimdos kaklelį patekę mikrobai. Uždegimas moteriai nesukelia jokių nemalonių simptomų, bet išskiriamų gleivių kiekis sumažėja. Išskyrų gali sumažėti ir dėl natūralių amžinių pakitimų.

Tyrimai rodo, kad net trys iš keturių bandančių pastoti moterų turi rūpesčių dėl makšties sausumo, kuomet lytiniai santykiai tampa skausmingi, nemalonūs, kartais net pažeidžiama makšties sienelė arba dėl šio intymaus diskomforto vengiama lytinių santykių. Dėl to poros neretai naudoja lubrikantus. Deja, ši priemonė gali ne tik nepadėti pastoti, bet priešingai – trukdyti. O taip yra todėl, kad į kai kuriuos lubrikantus pridedama specialių medžiagų, kurios veikia spermicidiškai, t.y. naikina į makštį pakliuvusius spermijus. Šie lubrikantai skirti poroms, kurios vengia nėštumo.

Tačiau yra lubrikantų, kurie padeda pastoti. Kaip jie veikia? Natūraliai makšties terpė yra truputį rūgštesnė nei kūno, o tai stabdo spermatozoidų judrumą. Šitaip gamta sugalvojo, kaip natūraliai reguliuoti nėštumų kiekį. Minėti, pastoti padedantys lubrikantai šiek tiek mažina makšties rūgštingumą ir yra fiziologinio osmoliariškumo, t.y. sudaro geresnes sąlygas spermijams patekti į gimdos kaklelį. Be to, šie lubrikantai paturtinti magnio ir kalcio jonais, kurie skatina spermatozoidų judrumą.

R. Gricius sako, jog būna ir taip, kad norint pastoti, kartais tenka vaistais paskatinti moters ovuliaciją, tačiau šie vaistai gali sumažinti gimdos kaklelio gleivių kiekį. Tokioms moterims minėtas lubrikantas irgi būtų naudingas.

Taigi, rinkdamiesi lubrikantus, kad jie nesuardytų jūsų šeimos planų, atidžiai perskaitykite informaciją ant pakuotės, – visos šios žinios būna surašytos. O dar geriau, – pasitarkite su ginekologu, šeimos gydytoju ar vaistininku.

Būtina folinė rūgštis

Dar gydytojas poroms, norinčioms susilaukti atžalų, pataria vartoti folio rūgšties, kurios yra mūsų maiste, deja, kartais, nepakankamai. Įrodyta, jog ji sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio apsigimimų skaičių. Jei pavyksta tokį vaisių išnešioti, vaikai gali gimti su vilko gomuriu, kiškio lūpa, daugiau pirštukų nei turi būti ir panašiais apsigimimais. Kokią dozę reikėtų jums vartoti, reikėtų kiekvienu atveju aptarti su savo gydytoju.

Taigi, ką dar reikėtų padaryti poroms, negalinčios susilaukti vaikų? „Nustokite jaudintis, matuoti bazinę temperatūrą, skaičiuoti vaisingas dienas ir pan., visa tai tik didina stresą, o stresas trukdo pastoti. Atsipalaiduokite, atsiduokite malonumui, na, ir pasinaudokite šiomis paprastomis