Patikrinkite namų vaistinėlę – ranitidino patariama nevartoti

Pilvo skausmas / „Fotolia“ nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-10-02 12:14
Padidėjusiu skrandžio rūgštingumu besiskundžiantys žmonės savo namų vaistinėlėse greičiausiai tebeturi vaistų, kurių sudėtyje yra ranitidino. Patariama patikrinti visus skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, nes jie gali būti skirtingų pavadinimų, ir jų daugiau nebevartoti.

·       Ranitidinas Sanitas 150 mg plėvele dengtos tabletės;

·       Ranitidine Accord 150 ir 300 mg plėvele dengtos tabletės;

·       Ranigast  75 mg ir 150 mg plėvele dengtos tabletės;

·       Ranitidine 300 mg plėvele dengtos tabletės;

·       Ranitidine Actiopharma 300 mg plėvele dengtos tabletės;

·       Raniberl 150 mg plėvele dengtos tabletės.

Šie vaistai, kurių veiklioji medžiaga yra ranitidinas, buvo skiriami trumpalaikiam skrandžio sutrikimų, susijusių su rūgštingumo padidėjimu (rėmens sukelto skausmo ir (arba) atsirūgimo rūgščiu turiniu) gydymui. Taip pat skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligų, kuriomis sergant reikia sumažinti skrandžio rūgšties gamybą (pvz., skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų), gydymui bei profilaktikai.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informavo, kad visi šie vaistai buvo uždrausti tiekti rinkai, nes kai kuriose šių vaistų gamybai naudojamos veikliosios medžiagos ranitidino serijose buvo rasta priemaišos N-nitrozodimetilamino (NDMA).

Ši priemaiša, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos Sąjungos tarptautinė vėžio tyrimų agentūros vertinimu, gali sukelti vėžį žmonėms, nors įrodymų, kad trumpalaikis  vaisto vartojimas galėtų sukelti tokias neigiamas pasekmes, nėra.

Vaistai su šių dviejų veikliosios medžiagos gamintojų veikliąja medžiaga buvo tiekiami  daugelyje Europos ir pasaulio valstybių. Sprendimus dėl draudimo šiuos vaistus tiekti ar atšaukti iš rinkos jau yra priėmusios Vokietijos, Šveicarijos, Suomijos, Kroatijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Danijos, Kanados, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos, Airijos, Graikijos ir Singapūro vaistų agentūros. Kai kuriose iš šių šalių atšaukimus inicijavo ir patys vaistinių preparatų registruotojai.

Ką daryti žmonėms, vartojantiems šiuos vaistus?

Pacientai, kurie šiuo metu vartoja aukščiau paminėtus vaistus, dėl tolesnio gydymo turėtų  pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Lietuvoje yra pakankamai registruotų vaistų, kurie pagal patvirtintas terapines indikacijas gali būti vartojami toms pačioms būklėms gydyti.

Kaip elgtis su nebevartojamais vaistais?

Nebevartojamus vaistus, įskaitant nebereikalingus ar pasibaigusio galiojimo, pagal Farmacijos įstatymo nuostatas galima nemokamai grąžinti į vaistines, iš kurių jie bus atiduodami sunaikinimui kaip farmacinės atliekos. Šių vaistų negalima tiesiog išmesti dėl jų galimo kenksmingumo aplinkai.

Šaltinis: www.vvkt.lt