Pavasaris džiugina ne visus – kaip saugotis pavasarinės alergijos

Alergija žiedadulkėms / Shutterstock nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-05-16 11:47
Pavasarį daugelis skubame į gamtą pasidžiaugti gražiais orais, čiulbančiais paukščiais bei pradedančiais žydėti augalais. Tačiau būtent pastarieji daliai asmenų sukelia daugiau problemų, nei džiaugsmo. Statistikos duomenimis, alergija žiedadulkėms (kitaip žinoma kaip šienligė) kankina beveik ketvirtadalį pasaulio gyventojų. Kokie simptomai būdingi sezoninėms alergijoms ir kaip kovoti su tokiomis alergijomis, diskutuojame su „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių „Endemik“ klinikų tinklo vyr. šeimos gydytoja Elena Šuke.

Kas dažniausiai žmonėms sukelia tas pavasarines alergijas?

Dažniausia pavasario alergijų priežastis, be jokios abejonės, – žiedadulkės. Tai mažytės, augalų į orą paskleidžiamos ir vėjo ar vabzdžių pernešamos dalelytės, kurių pagalba apdulkinami kiti tos pačios rūšies augalai. Pati didžiausia žiedadulkių koncentracija ore ir aplinkoje randama kaip tik pavasarį, o skirtingi augalai žiedadulkes išskiria skirtingu metu. Pavasario metu prasidedančių alergijų dažniausi kaltininkai yra medžiai – jų žiedadulkės labai smulkios, todėl gali patekti į mažus tarpus, į patalpas ir taip sukelti alerginius simptomus. Lietuvoje dažniausiai nustatoma alergija beržo žiedadulkėms. Toliau šylant orams ir ateinant vasarai prasideda gėlių ir pievų žydėjimas, kas atitinkamai irgi gali sukelti alergijas.

Kodėl apskritai atsiranda alergijos ir kokie procesai alergijų metu vyksta organizme?

Už alergijų atsiradimą atsakinga imuninė sistema, kurios pagrindinis darbas ir yra atskirti „savo“ dalis nuo „ne savo“. Alerginė reakcija vystosi, kai imuninė sistema sureaguoja į nekenksmingą mums medžiagą taip, tarsi ji būtų kenksminga – tokia medžiaga gali būti žiedadulkės, gyvūnų plaukai, bičių nuodai ir t.t. Imuninė sistema tokiu atveju sukelia didžiulį atsaką ir gynybinius mechanizmus, kurie pažeidžia patį organizmą, t.y. alergijų metu iš esmės pats žmogaus organizmas puola save, dėl iš aplinkos gauto signalo, kurį ne taip suprato. Deja, tačiau iki šiol nėra aišku, kodėl vieniems žmonėms alergijos išsivysto, o kitiems ne. Kadangi per pastarąjį šimtmetį alergijų pasaulyje labai pagausėjo, manoma, kad tam įtakos turi sėslus mūsų gyvenimo būdas, oro tarša, pasaulinė klimato kaita. Tačiau visa tai yra tik spėjimai.

Vyr. šeimos gydytoja Elena Šukė
Vyr. šeimos gydytoja Elena Šukė

Kokie simptomai būdingi alergijoms ir kaip jos pasireiškia?

Tai labai priklauso nuo konkretaus organizmo ir simptomai gali būti labai įvairūs. Jei kalbame apie pavasarines alergijas, tai dažniausi skundai yra sloga, akių ašarojimas, akių niežulys, dažnas čiaudulys, sausas kosulys, gerklės kutenimas. Žmonėms, sergantiems alergine astma, gali paūmėti astma ir todėl gali tekti koreguoti gydymą. Alergijos metalams ar maistui dažnai pasireiškia bėrimais, kartais galima net alergija saulei – ji pasireiškia odos niežuliu, bėrimais. Retais atvejais,  ypač vaikams, alergijos maistui gali pasireikšti virškinamojo trakto sutrikimais, viduriavimu, svorio neaugimu, išmatų pakitimais.

Šiuo metu, kuomet pasaulis kovoja su naujuoju koronavirusu, gali atsirasti painiavos bandant šią ligą atskirti nuo sezoninės alergijos, kadangi kai kurie simptomai yra ganėtinai panašūs – sausas kosulys, gerklės kutenimas ir pan. Visgi, koks esminis skirtumas tarp koronaviruso ir alergijos?

Visų pirma, žmonės, kuriuos daug metų vargina pavasarinė alergija (kitaip žinoma kaip šienligė), dažniausiai žino savo simptomus ir kada jie prasideda – todėl jiems klausimų nekyla. Bėda ta, kad alergija gali prasidėti bet kuriame amžiuje ir tikrai gali atsirasti ir suaugusiam žmogui, kuris iki tol buvo visiškai sveikas. Dažniausiai alergijos prasideda kartu su medžių žydėjimu, atsiranda nepaaiškinama sloga, kosulys, čiaudulys, labai niežti ir vargsta akys – nors paties žmogaus būklė yra gera, jis nejaučia nuovargio, nėra karščiavimo ar kitų skundų. Būklė labai pagerėja vartojant priešalerginius vaistus. Tuo tarpu koronavirusinė infekcija yra viruso sukeltas susirgimas, todėl žmogus jaučia nuovargį, kuris neatitinka jo fizinės būklės, dažnai atsiranda sausas kosulys, prie kurio per kelias dienas prisideda karščiavimas, galvos skausmas, gerklės skausmas. Būdinga koronavirusinei infekcijai ir tai, kad dažnai žmonės skundžiasi uoslės ir skonio praradimu, nors sloga ir nebūna ryškiai išreikšta. Visgi pagrindinis skirtumas – bendra žmogaus savijauta ir karščiavimas.

Koks gydymas dažniausiai taikomas gydant alergijas?

Pats geriausias būdas gydyti alergijas yra alergenų vengimas, tačiau tai tikrai ne visada pavyksta. Jei žmogus alergiškas kažkokiam maistui, tai, visų pirmam rekomenduojama to maisto tiesiog nevartoti. Žinoma, su žiedadulkėmis ir sezoninėmis alergijomis yra kur kas sunkiau ir jų išvengti gali tiesiog nepavykti. Todėl tokiu atveju reikalingas gydymas – skiriamas gydymas antihistamininiais preparatais, kurie mažina organizmo išskiriamo histamino (kuris ir atsakingas už daugelį alergijų simptomų) kiekį. Galimas gydymas tabletėmis arba vietiniais preparatais, pvz., į akis. Dėl varginančios slogos dažnai skiriami nosies purškalai, kurių sudėtyje yra mometasono, kuris priklauso steroidų grupei ir vietiškai slopina gleivinės reakciją į alergenus.

Ar įmanoma visiškai išgydyti alergiją?

Visiškai jas išgydyti, panaikinti ir „ištrinti“ iš organizmo greičiausiai negalima, tačiau pats efektyviausias gydymo būdas yra imunoterapija. Imunoterapijos esmė – pripratinti organizmą prie alergeno, t.y. kasdien mažais kiekiais yra skiriama alergeno dozė ir per kelis metus organizmas tiesiog į jį nebereaguoja. Tai daroma dažniausiai skystomis alergenų esencijomis, kurios vartojamos lašinant po liežuviu kasdien 1-2 metus. Tai ilgas procesas ir, deja, ne visiems veiksmingas, tačiau tikrai yra nemažai sėkmės istorijų, kai taip buvo išgydytos stiprios varginančios alergijos.

Naujausi straipsniai